#GyvasŽodis. Latvijos nacionalinės bibliotekos direktorius Andris Vilks pasakoja apie latvių tautos tapsmą valstybe, valstybės šimtmečio šventės akcentus bibliotekoje ir trijų Baltijos šalių nacionalinių bibliotekų draugystę.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Spalio 26 dieną Rokiškio rajone įsikūrusiame Ilzenbergo dvare iškilmingai atidaryta Lietuvos valstybės šimtmečio biblioteka. Tai prasmingo metus trunkančių privačių iniciatyvų ir bendradarbiavimo su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rezultatas. Naujosios dvaro bibliotekos kūrimo pavyzdžiu tapo Nacionalinėje bibliotekoje prieš metus įkurta Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio biblioteka. Naujojoje dvaro bibliotekoje sukauptos V. Landsbergio autorinės knygos. Ateityje kolekciją numatyta plėsti iškilių šalies politikų, Kovo 11-osios akto signatarų asmeninių kolekcijų leidiniais.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia smuiko pedagogus ir pagal japonų smuikininko ir pedagogo Shinichi Suzuki metodą besimokančius groti vaikus į mokytojo iš Prancūzijos atviras smuiko pamokas. Skirtingai nei vakarietiškos ugdymo programos, Suzuki metodo šalininkai teigia, kad talentas slypi kiekviename iš mūsų, belieka jį atskleisti.

Skaitymo įpročius galima ugdyti jau nuo kūdikystės, ir ši ankstyvojo lavinimo naujovė yra įtraukta į Skaitymo skatinimo programą 2019–2024 metams. Programos tikslas – įgyvendinti nacionalinę skaitymo skatinimo politiką: didinti įvairaus amžiaus visuomenės narių susidomėjimą skaitymu, užtikrinti skaityti skatinančios aplinkos kūrimą ir prieinamumą.

2017 metais, analizuodama netolimos ateities pasaulinius iššūkius, Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) pradėjo tirti ir analizuoti bibliotekų problemas ir galimybes visame pasaulyje. Pradžią šiai diskusijai davė IFLA generalinis sekretorius Geraldas Leitneris IFLA tarptautiniame kongrese Kvala Lumpūre (Malaizija). Jis pakvietė bibliotekininkus, bibliotekų partnerius ir bičiulius iš viso pasaulio prisidėti prie bendro ateities bibliotekų vizijos idėjų banko kūrimo.

„Gyvenimą svetur babytė vadindavo vienu žodžiu: koronė. Geriau negu Lietuvoje nerasi“, – taip Dalia Staponkutė knygoje „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja“ reziumavo savo babytės požiūrį į anūkės gyvenimą Kipre ir keliones po pasaulį. Cituodama babytę, anūkė kartu pripažįsta nujaučianti, kad tokia jos nuomonė yra teisinga ir neginčijamai išmintinga. Jos visas gyvenimas buvo konkretus, aiškų gamtos ir paros ritmą atliepiantis darbas su žeme. „O aš atšokau nuo babytės žemės ir skrieju“, –  Nacionalinės bibliotekos vaizdo studijoje sako rašytoja, vertėja ir vertimo teorijos dėstytoja D. Staponkutė, į Kiprą gyventi išvykusi dar iki Lietuvos nepriklausomybės.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. įgyvendina projektą „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę – turinio plėtra 2“. Šią priemonę iš dalies  finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija iš Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos. Projekto organizatoriai rengia seminarą „Rask tris skirtumus tarp suskaitmeninto ir „popierinio“ Profesoriaus Adelberto: suskaitmeninti lietuvių literatūros kūriniai portale epaveldas.lt“.

Penkerius metus su šeima Lietuvoje gyvenęs vokietis istorikas ir miesto antropologas Felixas Ackermannas savo įspūdžius, aprašytus knygoje „Labai blogai arba liuks. 8 pamokos apie Lietuvą“, pristatys Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

2018 metais Baltijos šalys švenčia savo šimtmetį. Po nepriklausomybės atgavimo 1990–1991 m. Estija, Latvija ir Lietuva sparčiai ir sėkmingai integravosi į Europos Sąjungą (ES) ir Vakarų politikos, saugumo ir ekonomines struktūras. Jos visos yra euro zonos narės, suinteresuotos euro sėkme. Šalims taip pat rūpi tolesnis regiono saugumo stiprinimas.

Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika 2001 m. UNESCO buvo pripažinti žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru. 2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai, todėl Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia susipažinti su Nacionalinėje bibliotekoje saugomais Lietuvos kryždirbystės ikonografijos dokumentais.

Spalio 22–23 d. Berlyne vykusiame EUROPEANA agregatorių forumo susitikime Europos skaitmeninio kultūros paveldo platforma EUROPEANA patvirtino pirmąjį EUROPEANA agregatorių sąrašą. Iš 36 pateiktų kandidatūrų atrinktos 28 Europos šalių institucijos ir skaitmeninto paveldo portalai. Lietuvos skaitmeninto kultūros paveldo portalas epaveldas.lt patvirtintas pirmuoju oficialiu EUROPEANA platformos agregatoriumi Lietuvoje, o Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kaip epaveldo.lt sistemos valdytoja ir tvarkytoja, įtraukta į agregatorių forumą.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Konstitucijos dienos proga vyks „KoDi‘2018“ baigiamoji konferencija „Konstitucija ir aš. Valdžios galios riboti žmonių konstitucines laisves“, kurią organizuoja Vilniaus universiteto Teisės fakultetas (VU TF).

Tie, kas šiandien lankėsi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, tikrai žinos atsakymą į klausimą – kaip kvepia Jungtinės Tautos (JT)? Atsakymas bus netikėtas – JT kvepia gera kava. Kavą skrudino, virė, visus norinčius visą dieną vaišino ir savo specialiu kavos receptu gražia lietuvių kalba dalinosi žavingoji etiopė, gyvenanti Lietuvoje, Eskedar Maštavičienė.

2018 metai – ypatingi Vidurio ir Rytų Europai. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Europos žemėlapyje susikūrė naujos valstybės. Deja, kai kurios valstybingumu džiaugėsi vos kelerius metus, nes jų gyvavimą netikėtai nutraukė liūdnai pagarsėjusi didžiųjų valstybių sudaryta Miuncheno sutartis, po kurios prasidėjo nacistinės Vokietijos okupacija, Antrasis pasaulinis karas, Sovietų okupacija. Tačiau nepriklausomybės laikotarpis, nors ir trumpas, visoms buvo reikšmingas demokratinės raidos etapas.

Asmenybės – bene didžiausia žvalgybinio darbo intriga, dešimtis, o kartais – net ir šimtus metų saugoma po tvirtu tarnybos užraktu. Lietuvos žvalgybos šimtmečio jubiliejaus proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) visuomenei suteikia galimybę pažvelgti į dar niekur nematytus slaptųjų mūsų tautos herojų – žvalgybos pareigūnų – portretus.

Įsibėgėja projekto „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ įgyvendinimas. Šio projekto vykdytojai yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Kviečiame į Jungtinių Tautų (JT) dienai skirtą renginį „Lietuva Jungtinėse Tautose − Jungtinės Tautos Lietuvoje“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Čia – JT įdomių veiklų mugė, JT Pabėgėlių agentūros, JT Migracijos agentūros, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovų pranešimai ir įžvalgos, taip pat – JT pristatomų filmų peržiūra.

Konstitucinės kontrolės modelį pradėta kurti Atgimimo laikotarpiu. 1992 m. spalio 25 d. referendume priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pirmą kartą valstybės istorijoje numatyta konstitucinės justicijos institucija – Konstitucinis Teismas (KT). Jo veikla reikšminga dėl išnagrinėtų bylų, susijusių su Lietuvos valstybės pamatines konstitucines vertybes įtvirtinančiomis Konstitucijos nuostatomis, ir dėl šio teismo aktyvaus tarptautinio bendradarbiavimo. Šiandien Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko iškilmingas minėjimas, skirtas KT 25-osioms veiklos metinėms. Pagerbti Lietuvos teisėjus, konstitucinės teisės žinovus atvyko Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvoje reziduojančių užsienio šalių ambasadoriai, politikai, teisininkų bendruomenės atstovai.

Netikėtai gražus sutapimas

„Frazėje, tapusioje knygos „Esu vienas iš Jūsų“ pavadinimu, užkoduotas visų Jo Ekscelencijos Prezidento Valdo Adamkaus kalbų, visos jo politinės laikysenos, visų darbų pagrindinis leitmotyvas. Suprantu, kad ši frazė nelabai populistinė, bet ji taikoma labai plačiai auditorijai. Tai ir buvo V. Adamkaus kaip Prezidento laikysena tapatintis su žmonėmis, nepaisant, ar žmogus yra ministras, ar milijonierius, ar duobkasys, ar dešimties metų pyplys. Prezidentas V. Adamkus norėjo, stengėsi, siekė būti vienas iš jų, iš jūsų, iš mūsų.“