Kviečiame į tekstilininkės Minos Levitan-Babenskienės ir tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus darbų parodos pristatymą. Būdami artimi draugai daugiau nei šešis dešimtmečius, jie nė karto nesurengė bendros parodos, tad tai pirmoji šių didžių meno žmonių paroda kartu. Joje eksponuojami svarbiausi darbai iš kiekvieno jų kūrybos: po vieną ryškiausią kiekvieno dešimtmečio darbą – po šešis kiekvieno dailininko kūrinius, atspindinčius šešis jų kūrybinės draugystės dešimtmečius. Pagrindiniai renginio herojai – parodos autoriai M. Levitan-Babenskienė ir A. Stasiulevičius. Laukiami jų kolegos ir meno gerbėjai. Moderatoriai – menotyrininkai Romualdas Budrys ir Saulius Pilinkus. Muzikuos prof. Algirdas Vizgirda.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Retų knygų ir rankraščių skaitykloje pristatoma paroda „Laisvės siekio vedami…“, skirta 1830–1831 m. sukilimo 190-osioms metinėms.

Lietuvoje pradedamas įgyvendinti tarptautine patirtimi paremtas ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas „Knygų startas“. Nuo spalio mėnesio Vilniaus apskrityje (išskyrus Vilniaus miestą) šeimos gydytojai tėvams, auginantiems 2020 m. gimusius kūdikius, įteiks ankstyvojo skaitymo skatinimo lauknešėlius. Šiemet jų ketinama išdalyti iki 3000, o per artimiausius penkerius metus, gavus pakankamą finansavimą iš valstybinių institucijų ar privačių įmonių, planuojama lauknešėlius dovanoti visos Lietuvos naujagimiams.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla papildyta naujomis knygomis. Interjero dizaino, grafikos ir mados istorijos, architektūros teorijos ir praktikos, vaizduojamojo meno istorijos, fotografijos – kviečiame skaityti leidinius šiomis ir kitomis temomis. Trumpai pristatome keletą iš jų.

Mitologija yra pagrindinis šaltinis tautos kultūrai pažinti, nes ji byloja, kaip mūsų protėviai mąstė apie pasaulį, kaip suprato gyvybės ir mirties, gėrio ir blogio priežastis. Būdami pagonys, lietuviai turėjo daug deivių ir dievų, kai kurie jų gerai žinomi iki šiol, o kai kuriuos žino tik istorikai ar istorija besidomintys žmonės. Kviečiame užsukti į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklą, kur parengta knygų ekspozicija „Deivės lietuvių mitologijoje“, ir plačiau susipažinti su mitologiniu pasauliu.

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, unikalus savo programa ir formatu. Tai erdvė geram kinui, laisvai minčiai ir diskusijoms apie tai, kas iš tiesų yra svarbu. Šiais metais, pandemijai visame pasaulyje koreguojant kino filmų premjeras ir festivalius, „Nepatogus kinas“ vyks virtualiai.

Galerija „The Room“ kviečia į Inos Budrytės kūrybos katalogo „Tapyba ant popieriaus ir piešiniai. 1990–2020“ pristatymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Rugsėjo 29-ąją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko jau ketvirtoji Adolfo Damušio demokratijos studijų centro organizuota mokslinė konferencija. Šįkart skirtingų sričių tyrėjai, akademikai ir ekspertai, atstovaujantys įvairioms institucijoms iš visos Lietuvos, susitiko ir savo pranešimuose kėlė klausimus bei kvietė diskutuoti šiandien itin aktualia ir svarbia atminties politikos tema.

Tarpukaris Lietuvoje – pradžių metas. Jaunai ir ambicingai valstybei reikėjo drąsių, nebijančių svajoti piliečių. Talentingas, išsilavinęs ir atkaklus žmogus tuomet galėjo tapti kuo panorėjęs – pirmuoju lakūnu, operos solistu, keliautoju, filosofu... Paulius Galaunė (1890–1988) tapo pirmuoju profesionaliu muziejininku, dailės istoriku ir kritiku. Keliais sakiniais papasakosime paprastą lietuvišką istoriją apie žmogų, kurio paprastu nepavadinsi. Kaimo vaikas, gimęs daugiavaikėje kalvio ir audėjos šeimoje, baigė Sankt Peterburgo Psichoneurologijos instituto Humanitarinių mokslų fakultetą, Luvro mokykloje Paryžiuje studijavo muziejininkystę. Tapo pirmuoju seniausio Lietuvos dailės muziejaus – Čiurlionio galerijos (dabar – Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus) – vadovu. Parašė 10 knygų, tarp jų – vieną svarbiausių monografijų apie liaudies meną – „Lietuvių liaudies menas: jo meninių formų plėtojimosi pagrindai“ (1930), paskelbė apie 400 straipsnių. Surengė tautodailės parodas Italijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, JAV. Rūpinosi istorijos, archeologijos, architektūros paminklų apsauga.

Einantys tikėjimo keliu, ieškantys gyvenimo prasmės, siekiantys išsilavinimo, tiesiog smalsūs anksčiau ar vėliau atsiverčia Bibliją. Šventųjų tekstų aktualumas iki šiol didžiulis, o juos suprasti nėra lengva. Bibliją skaityti ir ją suprasti padės gauti nauji leidiniai.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks režisieriaus Algio Kuzmicko dokumentinio filmo „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ peržiūra. Filmas sukurtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu. Jame perteikiama Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago neeilinė palaikų paieškos ir atradimo istorija.

Nutildžius vidinę sumaištį, paleidus įtampą, nerimą, blogus ateities scenarijus, daug paprasčiau sąmoningai ir tinkamai keliauti į save. Rugsėjo mėnesį kviečiame į edukacinį ciklą „Tinkamas susitelkimas – kelias būti savimi“, kurio dalyviai vis giliau panirs į asmeninio psichologinio pasaulio pažinimą.

Kviečiame susipažinti su naujomis kalbotyros knygomis, papildžiusiomis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirąjį fondą.

Kova dėl valdžios – pačiame įkarštyje. Partijų ir programų daug, tačiau kiek jose gerų ir realiai įgyvendinamų idėjų? Kaip vertinti vykstančią rinkimų kampaniją? Ką Lietuvai siūlo esami ir būsimi politikai? Kokią valdžią matysime po rinkimų? Apie tai kalbėta pirmadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtoje ekspertų diskusijoje „Lietuvos politikos forumas“. Diskusijoje dalyvavo „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė, politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Forumą vedė žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Justinas Marcinkevičius – nacionalinis poetas, kurio kūrybą maitina Lietuvos istorija ir kultūra.  Poema „Pažinimo medis“ parašyta minint 400-ąsias Vilniaus universiteto įkūrimo metines. Poemos veiksmo momentai susieti su žymiais istoriniais asmenimis: pirmuoju universiteto rektoriumi Petru Skarga, lietuvių raštijos pradininku ir pamokslininku Konstantinu Sirvydu, europinio garso poetu ir poetikos specialistu Motiejumi Kazimieru Sarbievijumi, muzikos ir vaidybos meno puoselėtoju Žygimantu Liauksminu, pirmosios lietuvių kalba parašytos krašto istorijos autoriumi, švietėju ir rašytoju Simonu Daukantu. Poema „Pažinimo medis“ – lyriniam epui artimas kūrinys. Joje gana daug veikėjų, bet pagrindinis yra menamas, kurį būtų galima pavadinti pažinimo ištroškusia paprasto Lietuvos žmogaus sąmone.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatoma Dainiaus A. Butauto monografija „Teorinė oikonomijos samprata, metodologija ir principai. Atnaujinta ekonomikos koncepcija“. Renginyje dalyvaus knygos autorius.

Šių metų rugsėjo 29 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras jau ketvirtąjį kartą kviečia į Adolfo Damušio politinių studijų dienų konferenciją. Šių metų mokslinės konferencijos tema – „Atminties politika Lietuvoje: tendencijos, iššūkiai ir galimybės“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia meno edukacijų ciklą ir rugsėjo mėnesį kartu su menininke Egle Jovaišaite kviečia susipažinti su modernizmo tapybos srovėmis ir jų įtaka meno kūrinio kompozicijai.

#GyvasŽodis. Šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ta proga rubrikos autoriams, savo srities profesionalams, siūlome pasidalyti mintimis, kaip per šiuos tris dešimtmečius keitėsi šalies bibliotekos. Šiame numeryje kultūros viceministrė Ingrida Veliutė apžvelgia, kaip buvo  statomi nauji ir renovuojami šalies bibliotekų pastatai, modernizuojama jų infrastruktūra, kaip gerėjo bibliotekų darbo sąlygos ir kokie yra artimiausios ateities planai plėtojant bibliotekų veiklą.

Daugelis, paklausti apie Šiaurės šalių autorius, nė nemirktelėję įvardins Jo Nesbo ar Larso Keplerio kraują stingdančius ir atsitraukti neleidžiančius detektyvinius romanus. Šį kartą Laisvalaikio skaitinių erdvėje skaitytojus kviečiame susipažinti su kiek kitokia Šiaurės šalių literatūra.