Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia žiūrovus prisiminti, o galbūt ir iš naujo atrasti lietuviško kino klasiką. Tęsiame pažintį su Lietuvos kino centro „Auksinės lietuviško kino kolekcijos“ filmais. Gegužę žiūrėsime šiuos filmus: „Herkus Mantas“, „Niekas nenorėjo mirti“, „Mano mažytė žmona“, „Riešutų duona“. Tačiau pirmiausia, kviesime žiūrėti du lietuviškus dokumentinius filmus.

Gegužės 3 d. Latvijos nacionalinėje bibliotekoje vyko Baltijos jūros regiono valstybių bibliotekų asociacijos „Bibliotheca Baltica“ valdybos iškilmingas posėdis, skirtas Latvijos valstybės nepriklausomybės 100-mečiui paminėti. Tarp kitų garbių svečių dalyvavo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius, „Bibliotheca Baltica“ prezidentas prof. dr. Renaldas Gudauskas, taip pat Vokietijos, Suomijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Lietuvos ir kitų Baltijos jūros regiono bibliotekų atstovai. 

Ketvirtą kartą Lietuvoje vyksta tarptautinis teatro festivalis kūdikiams ir vaikams LABAS. Profesionalios trupės ir atskiri menininkai iš 8 šalių (Airijos, Vokietijos, Kroatijos, Danijos, Flandrijos, Graikijos, Latvijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Lietuvos) pristatys daugiau nei 20 spektaklių ir kūrybinių renginių. Festivalio atidarymas vyks gegužės 6 d. Valstybės pažinimo centre Vilniuje, o uždarymo renginiai gegužės 11–12 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos erdvėse.

Šiais metais minime 125-ąsias architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893–1993) gimimo metines. V. Landsbergis-Žemkalnis – vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. Lietuvos architektų, įgyvendinęs daugiau kaip 150 projektų Lietuvoje ir užsienyje. Ilgametė architekto kūryba atspindi įvairius Lietuvos istorijos ir architektūrinės aplinkos formavimo etapus: tarpukario Kauno ir miestelių modernizavimą, 1939 m. atgauto Vilniaus pertvarkymą sovietinės ir nacių okupacijos metais, išeivijos architektūrines nuostatas, asmeninę praktiką Australijoje ir veiklą sugrįžus į sovietinę Lietuvą 1959 metais. Architektas sukaupė ir perdavė Lietuvos literatūros ir meno archyvui vertingą XX a. Lietuvos architektūros istorijos šaltinį – savo darbų ir dokumentų rinkinį. Šiuos itin vertingus kultūros paveldo ir istorijos dokumentus Lietuvos literatūros ir meno archyvas nori pristatyti visuomenei.

Šįkart Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas į rytmečio skaitymus kviečiasi vaikų rašytoją Gają Guną Eklę. O ji ateina nešina savo naujausia knyga „Brolis, kurio nereikėjo“. Šią rašytoją jau pamėgę ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai. G. G. Eklė – trečiojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso antrosios vietos laimėtoja, pretendentė į geriausią 2017 metų knygą.

Nacionalinė mokėjimo agentūra, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, gegužės 17 d., 14 val., kviečia internetu (per mobiliuosius įrenginius arba kompiuterius) stebėti tiesioginę transliaciją, kurios tema „Parama smulkiesiems ūkiams“.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki gegužės 14 dienos lankytojų laukia unikali leidinių  paroda „Bus uždrausta: Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrius kviečia į jubiliejinį, jau 5-ąjį, tarpdalykinį seminarą, skirtą diasporą tyrinėjantiems mokslininkams ir visiems, besidomintiems šiomis temomis.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą sostinėje bus pristatytas penktasis Neringos kultūros almanachas „Dorė“. Šį leidinį nuo 2010 metų leidžia Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka.

Gausiai susirinkusi auditorija nuoširdžiais plojimais sveikino jaunosios kartos menininkę Jolitą Vaitkutę ir jai talkinusius komandos narius sukūrus instaliaciją „Pabudę iš knygų“. Kaip jau skelbėme, Nacionalinės bibliotekos reprezentacinę erdvę papuošė iš knygų nugarėlių ir juodo popieriaus sukurti aštuonių žinomų XIX a. pabaigos – XX a. tautinio atgimimo, Lietuvai nusipelniusių asmenybių portretai. Į bibliotekos lankytojus žvelgia poetas Bernardas Brazdžionis, visuomenininkė ir publicistė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kalbininkas Jonas Jablonskis, semiotikas ir lingvistas Algirdas Julius Greimas, mokslininkė, archeologė Marija Gimbutienė, filosofas Stasys Šalkauskis, rašytojas, filosofas Vydūnas, prozininkė, dramaturgė Žemaitė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje – dr. Liutauras Gudžinskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas. Bibliotekos informacijos analitikos skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas su juo kalbasi apie knygą „Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai“. Dr. L. Gudžinskas – vienas iš knygos autorių greta Romualdo Bakučio,  dr. Vytauto Kuokščio, dr. Vitalio Nakrošio, Donato Dranseikos, Kristinos Malūkaitės.

Apie parodą

„Esu mažumą – ketvertą metų – atitolus. Kartoti buvusias parodas – per lengva užduotis. Tad suskambės šiandieną išjaustos ir išmintytos patirtys naujai. Lai pajautos skrodžia tylą per mažumą, laikinumą. Tegroja tušas sielos stygomis“, – sako grafikė Rasa Vasilevičiūtė.

Kviečiame visus į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiantį jaunosios kartos menininkės Jolitos Vaitkutės instaliacijos „Pabudę iš knygų“ pristatymą ir susitikimą su autore.

„Globalios Lietuvos lyderiai“ kartu su advokatų kontora TRINITI kviečia diskutuoti aktualia tema. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančioje aštuntoje šio sezono diskusijoje stengsimės atsakyti į klausimą: kodėl Lietuvoje jaučiamas bendras neteisybės jausmas? Kodėl lietuviai menkai pasitiki valstybe ir jos institucijomis? Kas už tai atsakingas? Ką turėtume padaryti kiekvienas, kad pokyčiai taptų matomi ar juntami?

333 pavasariai...Tiek laiko praėjo nuo iškiliausio visų laikų kompozitoriaus Johano Sebastiano Bacho (1685–1750) gimimo.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į M. K. Sarbievijaus leidinio „Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą“ sutiktuves.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka sukūrė interneto platformą (e. paslaugą), skirtą kūrinių, gretutinių teisių objektų ir nesaugomų objektų teisėms identifikuoti ir ženklinti pagal „Creative Commons“ licencijas ir Europeana teisių pareikštis.

Pristatome naują reportažų ciklo „Iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“ laidą apie knygos ženklus: skaitytojo ir kūrinio dialogą.

Kaip ir kasmet gegužės 7 d. minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ragina šią dieną prisiminti visus, kurie kovojo už laisvą žodį, saugojo ir augino kalbą, nepamirškime pasveikinti ir šiandienos laisvo žodžio ir laisvos minties skleidėjų. Kviečiame į asociacijos „Nacionalinė spauda“ organizuojamą diskusiją „Kodėl (ar) stiprėja spausdinta žiniasklaida interneto eroje?“

Ant apskrito stalo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje – Jono Avyžiaus romanas „Chameleono spalvos“. Vienas tekstas ir trys nesusišnekantys skaitytojai – Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojai: Ginas Dabašinskas, Vilija Baublytė ir Arūnas Brazauskas. Jie neturi bendros nuomonės nei dėl skaitymo motyvų, nei dėl knygos vertės.