Mėnesio knyga – Michaelo Bondo „Pedingtonas skuba į pagalbą“

Mėnesio knyga – kelrodė žvaigždė, kuri padės nepasiklysti tarp naujienų ir atrasti pačias geriausias knygas. Nuo šiol kiekvieną mėnesį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų literatūros specialistai rekomenduos po vieną naują, aktualią ir meniškai vertingą knygą, nusipelniusią skaitytojų dėmesio.

Šiemet, švenčiant karalienės Elžbietos II valdymo 70 metų  platininį jubiliejų, meškiukas Pedingtonas „sėdėjo“ kartu su karaliene prie vieno stalo, kartu gėrė arbatą, pažeidė, matyt, visas įmanomas etiketo taisykles ir, kaip jam dažnai nutinka, pakliuvo į bėdą, tačiau karalienė jam tik atlaidžiai šyptelėjo. Nenuostabu, kad Pedingtonas tapo pagrindiniu karalienės svečiu, juk jie amžininkai – meškiukas Pedingtonas įvairaus amžiaus skaitytojus džiugina jau beveik 70 metų (pirmoji knyga „Meškiukas, vardu Pedingtonas“ pasirodė 1958 metais), su juo užaugo ne viena britų ir kitų šalių skaitytojų karta. Ir atrodo, kad juos abu vienija vienas bendras dalykas – pomėgis valgyti sumuštinius su marmeladu. Pedingtonas savąjį slepia skrybėlėje, o karalienė, kaip paaiškėjo, – žymiajame paslaptingame rankinuke, su kuriuo taip pat niekuomet nesiskiria.

Lietuvos skaitytojai jau yra susipažinę su pirmomis dviem M. Bondo knygomis: „Meškiukas, vardu Pedingtonas“ bei „Ir vėl meškiukas Pedingtonas“. Labai smagu sulaukti tęsinio – „Pedingtonas skuba į pagalbą“ yra trečioji į lietuvių kalbą išversta M. Bondo knyga. Skaitytojai ras septynias istorijas, kuriose meškutis vis papuola į įvairius keistus ir, atrodytų, neįmanomus nuotykius. Visa tai Pedingtonas nedaro tyčia, bet jį į savo šeimą priėmusiems gyventi ponui ir poniai Braunams bei jų vaikams Džudei ir Džonatnui labai dažnai tenka dėl meškučio nerimauti. Tačiau kad ir ką jis iškrėstų, visa šeima Pedingtoną besąlygiškai myli. Nemoralizuoja, nebara ir neauklėja. Tik atsidūsta, kai meškutis įsipainioja į kokią bėdą ar nuotykį: privarvina ledų ant žemiau kino teatre sėdinčių žiūrovų, užlieja skalbyklą, iš valties įkrinta į vandenį, pono Kario virtuvės stalą supjaustyto dalimis ir t. t. Pedingtonas toks atlapaširdis, naivus, rūpestingas ir nelinkintis niekam bloga, kad ant jo pykti negali niekas, net griežtoji namų tvarkytoja ponia Berd.

Netikėtos, nepiktos išdaigos ir besąlygiška meilė, gebėjimas priimti į savo gyvenimą kitą su jo visais keistumais – štai kas svarbiausia šiose trumpose istorijose. O Pedingtonas spinduliuoja tyrą, naivų džiaugsmą – atrodo, kad šis mielas meškutis tiesiog moko visus džiaugtis gyvenimu. Kita vertus, juk labai smagu iškylauti su šeima, gaminti susirgusiems namiškiams „prašmatnius“ pietus, dalyvauti aukcione ir su visais jį mylinčiais žmonėmis švęsti gimtadienį. Paskutinis šios knygos apsakymas „Pedingtonas vakarieniauja“ baigiasi kone pranašiška meškučio mintimi: „Manau, – mieguistai tarė Pedingtonas <...> – norėčiau kiekvienais metais švęsti jubiliejų!“ (p. 138)

Pranašiškas noras, nes po 60 metų jis ir tapo pagrindiniu karalienės jubiliejaus svečiu.

Pedingtono nuotykius iliustravo Peggy Fortnum.

Vaikams ir jaunimui nuo 6 metų. 144 p., vertė Vainius Bakas.

Mėnesio knygą rekomenduoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus specialistai.