Garsios moterys. Būgnininkė Aistė Kalvelytė. S01E06

Daug kam atrodo, kad būgnai yra vyriškas instrumentas, nors... Pirmoji istorijoje būgnininkė buvo Mesopotamijos kunigė Lipušija. 2380 m. pr. Kr. ji buvo svarbiausios Uro miesto šventyklos, skirtos Mėnulio dievui, vadovė. Jos simbolis balag-di, mažas apvalus rėmo būgnas, buvo naudojamas vadovauti liturginiam giedojimui.

Daugumoje Viduržemio jūros civilizacijų būtent deivės perduodavo žmonėms muzikos kūrimo dovaną. Šumere ir Mesopotamijoje tai buvo Inana ir Ištar, Egipte - Hator; Graikijoje - Mūza. Buvo manoma, kad muzikinis, meninis ir poetinis įkvėpimas kyla iš dieviškojo moteriškumo. Grojimas būgnais buvo būdas, kaip prisijungti prie šios įkvėpimo galios, o būgnas - priemonė, kurią mūsų protėviai naudojo iškviesti deivėms, taip pat instrumentas, per kurį jos kalbėjo.

„Garsios moterys“ - tai pokalbių ciklas su moterimis, kuriančiomis garsą. Tinklalaidės  autorė Nacionalinės bibliotekos garso režisierė Katarzyna Bitowt šį kartą kalbasi su menininke - keramike, tapytoja, skulptore - ir grupių „Tureto Sindromas“, „Keista Bjauri Žuvis“ ir „Plié“ būgnininke Aiste Kalvelyte.

Nuotraukos autorius  Paulius Žižliauskas.