Mediateka

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka veikia daugiau kaip 100 metų (įkurta 1920 m.) ir yra svarbi miesto kultūrinio gyvenimo dalis. Jos padaliniai mieste kuria ir puoselėja savo bendruomenes ir tradicijas. Biblioteka pasižymi inovatyviomis veiklomis, iniciatyvomis, švietimo ir kultūros sričių jungčių kūrimu, yra atvira bendradarbiavimui.  

EIFL (Electronic Information for Libraries) – bibliotekų srityje veikianti ne pelno organizacija, kurios tikslas – žinių prieigos suteikimas besivystančiose ir pereinamosios ekonomikos šalyse Afrikos, Azijos Ramiojo vandenyno, Europos ir Lotynų Amerikos šalyse. Tinklaveikos ir skaitmeniniame pasaulyje EIFL padeda pasiekti ir naudoti informaciją švietimui, mokymuisi, tyrimams ir tvariam bendruomenių vystymuisi.

UAB „Asseco Lietuva“ (anksčiau – „Sintagma“) įžengė į Lietuvos bibliotekų pasaulį dar paskutiniajame XX a. dešimtmetyje. Produktyvus bendradarbiavimas, esminių IT produktų kūrimas tęsiasi jau beveik tris dešimtmečius. UAB „Asseco Lietuva“ daug metų remia Lietuvos bibliotekų ir bibliotekų bendruomenių veiklas, reikšmingus, tradicinius bibliotekų ir bibliotekų asociacijų renginius ir šventes.

Nuo 2024 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka siūlo naują paslaugą – penkiais maršrutais kursuojantį bibliobusą. Tai moderni mobili minibiblioteka, kurioje vartotojai gali gauti visas bibliotekos paslaugas. Idėjos sumanytojai nesustoja – planuoja plėsti bibliobuso maršrutus, siūlyti naujas paslaugas, pasiekti prie ežerų besiilsinčius vilniečius ir plėtoti ryšius su bendruomenėmis. Apie sostinės gatvėmis riedantį bibliobusą kalbamės su Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos rinkodaros vadybininke Inga Vaičiulionyte.

Atsakingos valstybės struktūros kasmet atlieka grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. 2024 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita pristatoma visuomenei itin sudėtingame kontekste. Apie grėsmes iš iššūkius mūsų šaliai ir jos piliečiams, kylančius realiame ir virtualiame lygmenyse, socialinių tinklų ir dirbtinio intelekto keliamus pavojus ir bibliotekų vaidmenį, stiprinant visuomenės atsparumą ir kritinį mąstymą, kalbamės su Valstybės saugumo departamento Strateginės komunikacijos skyriaus vadove dr. Aurelija Vernickaite.

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė (NLBS) – jau beveik ketvirtį amžiaus (nuo 2000 m.) vykstantis, tradicija tapęs savaitės trukmės mūsų šalies bibliotekininkų bendruomenės renginys, kasmet rengiamas paskutiniąją balandžio savaitę. Kaip ir kasmet, jos metu bus apdovanoti geriausieji praėjusių metų bibliotekininkai, neseniai atnaujintoje Ąžuolyno bibliotekoje vyks konferencija, taip pat vyks gausybė renginių visų tipų bibliotekose.

„Biblioteka mane užaugino ir dabar aš esu bibliotekos ambasadorė“, – sako  šios tinklalaidės pašnekovė Greta Kėvelaitienė. Per beveik 10 darbo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (PAVB) metų ji sukaupė nemenką vadybinės patirties bagažą – pradėjusi dirbti bibliotekoje kultūros vadybininke, vėliau vadovavo trims skirtingiems jos skyriams. Nuo 2024 m. sausio 3 d., laimėjusi konkursą, Greta vadovauja visai bibliotekai.

El. leidinių skaitymas Lietuvoje dar nėra labai paplitęs. Tai lemia įvairios priežastys, tarp kurių – pasirinkimo nebuvimas, potencialių vartotojų nežinojimas, kad šiuos leidinius galima skaityti patogiai, leidėjų nenoras investuoti, įžvelgiant piratavimo riziką ir kt.

„Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“ – taip vadinasi šiuo metu įgyvendinamas ES (Next Generation EU) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuojamas investicinis projektas. Projekto vykdytoja – Nacionalinė biblioteka, partneris – Kultūros paveldo departamentas prie LR kultūros ministerijos.

Lietuvos diaspora – užsienio šalyse gyvenantys lietuviai ir lietuvių kilmės asmenys, kurių skaičius, Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, siekia apie 1, 3 mln. Strateginiuose valstybės dokumentuose keliami tikslai telkti pasaulyje išsibarsčiusią lietuvių bendruomenę, stiprinti pasaulio lietuvių ryšį su Lietuva, išlaikyti ir išsaugoti išeivijos lietuvišką tapatumą.

Pastaruoju metu išsiplėtė „negalinčiųjų skaityti įprastai“ sąvoka: į šią kategoriją patenka ir kitos skaitymo sutrikimų ir problemų turinčių žmonių auditorijos. Su Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Informacinių išteklių skyriaus vedėja, LBD tarybos nare, IFLA LPD (Bibliotekų, aptarnaujančių negalinčius skaityti įprastai asmenis) komiteto nare Dalia Balčytyte kalbame apie informacinius produktus ir technologijas, grąžinančias skaitymo džiaugsmą, apie Lietuvos bibliotekų iniciatyvas, bendradarbiavimą ir planus, apie IFLA LPD komiteto ir darbo grupių veiklą, fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymą negalintiems skaityti įprastai.

Tarpukario Lietuvos inteligentams teko nuo pat pamatų kurti mokslo institucijas, mokslines veiklas, mokslo leidinių leidybą ir profesines studijas. Vaclovas Biržiška, mūsų šalies profesionaliosios bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros pradininkas, kaip ir kiti to meto žmonės, gyveno ir dirbo iššūkių pilnu laikotarpiu ir dažnai vykdė kelias sudėtingas pareigas vienu metu.

Kauno apskrities viešoji biblioteka (KAVB) turi stiprią komandą, susitelkusią bendruomenę, unikalią pagrindinio bibliotekos pastato aplinką Mažajame Ąžuolyne ir... svajonių, kurios pildosi. Bibliotekos pagrindinio pastato rekonstrukcija siekta sukurti laukiančią, besišypsančią, draugišką lankytojams erdvę. Jau netrukus KAVB atvers lankytojams atnaujintas erdves – linkime džiuginančio sugrįžimo!

XVI a. Antverpene Kristofas Plantenas įkūrė spaustuvę „Officina Plantiniana“ ir per dvidešimt metų tapo garsiausiu spaustuvininku Europoje. Spaustuvės veiklą tęsė net devynios šeimos kartos, o jos leidiniai, pasižymintys išskirtine estetika ir kokybe, pasklido visoje Europoje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi 282 pavadinimų leidiniai – tai antrasis pagal dydį rinkinys Lietuvos atminties institucijose – atspindėti 2023 m. LNB išleistame kataloge „Officina Plantiniana“. Tačiau sudarius ir išleidus katalogą, mokslininkų, tyrėjų ir specialistų atradimai nesibaigia. Kalbamės apie Nacionalinės bibliotekos mokslininkių stažuotės Antverpene patirtis ir rezultatus.

Kūrybiškumo sąvoka visuotinėje sąmonėje ilgą laiką buvo siejama išskirtinai su menine raiška ir meniniais gebėjimais. Ši sąvoka pakito: XXI a. žmogui būtina kūrybiškumo kompetencija, kaip gebėjimas atsiskleisti, pristatyti savo idėjas, rasti nestereotipinius sudėtingų situacijų sprendimus. Kūrybiškumas padeda augti ir tobulėti, didina motyvaciją, vidinę stiprybę ir pasitikėjimą savo jėgomis. Ugdyti kūrybiškumą padeda nestereotipinės užduotys, netikėtos erdvės (jomis gali tapti netgi viešasis transportas), netradiciniai mokymo metodai.