Mediateka

Sausio 24 d., minint Tarptautinę švietimo dieną, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko diskusija „Švietimo erdvė“. Renginys subūrė edukologus, architektus, mokyklų bendruomenių narius ir visus, neabejingus pasvarstyti ir pasidalyti mintimis, kokia aplinka švietimo procesą galėtų papildyti, padaryti efektyvesnį, koks yra miesto, visuomenės, viešųjų institucijų ir verslo vaidmuo jauno žmogaus tobulėjimo kelyje.

1990 m. kovo 11 d., kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, Sovietų Sąjunga bandė šį sprendimą užgniaužti grasinimais, ekonomine blokada ir jėgos naudojimu. Tuo metu tarptautinis Lietuvos laisvės kovos palaikymas buvo gyvybiškai svarbus.

Tai  pokalbis su vienu žymiausių mūsų šalies menininkų Vladimiru Tarasovu apie viso gyvenimo kūrybą.

Gavusi finansinę paramą iš Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsigijo lietuvių raštijos pradininko Jono Bretkūno pamokslų rinkinį „Postilė“, išleistą tūkstantis penki šimtai devyniadešimt pirmais metais Karaliaučiuje.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje festivalio „Kultūros naktis 2024“ metu buvo atliktas unikalus muzikinis-dokumentinis performansas „Otiyot porchot“ (hebr. Skraidančios raidės). Jame dalyvo vienas žinomiausių Lietuvos perkusininkų, džiazo, šiuolaikinės muzikos atlikėjų kompozitorius ir pedagogas Arkadijus Gotesmanas. Idėjos autoriai: Lara Lempertienė ir Arkadijus Gotesmanas.

2023 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko pirmasis šalyje Skaitymo klubų sąskrydis. Jo tikslas – skleisti socialaus skaitymo idėją ir pasidalinti gerąja skaitytojų klubų patirtimi. Renginio idėjos iniciatorės – Nacionalinėje bibliotekoje veikiančių skaitytojų klubų vadovės dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė.

Sunkumai, nepriteklius yra neatsiejama žmogiškos būties dalis, daliai visuomenės narių pažadinanti pačius gražiausius jausmus — atjautą, rūpestį, nuoširdų norą padėti. Jų skatinami žmonės imasi pačių įvairiausių altruistinės veiklos formų. Vieni tai daro pavieniui, kiti telkiasi į organizacijas. Tarptautinė „Caritas“ organizacija yra viena didžiausių pasaulyje, padedanti vargstantiems, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties ir tautybės.

Sukanka 35-eri metai, kai 1988 m. birželio 3 d. buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, įsteigtos Sąjūdžio rėmimo grupės miestuose ir rajonuose, įvyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, kuriame buvo patvirtintas Sąjūdžio Seimas ir išrinkta Sąjūdžio Seimo taryba.

Altruizmas, noras padėti kitiems — bendražmogiškas reiškinys, skirtingose visuomenėse įgyjantis įvairialypių bruožų. Gyvenimo įvairiose šalyse patirtys leidžia tuos skirtumus pamatyti, kartu ir įvertinti filantropijos, mecenatystės būklę šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje.

Skubančiame, vis labiau į pramogas orientuotame pasaulyje vis sunkiau sustoti, įsiklausyti į kitą žmogų, pastebėti jo problemas ir ištiesti pagalbos ranką. Dėl šios priežasties žmonės ir organizacijos, užsiimančios labdara, filantropija ir mecenatyste, tampa ypač svarbūs, o jų pasakojimai verti platesnės auditorijos.

Rubrikoje „Bibliotekos svečiai“ kviečiame žiūrėti pokalbį su Taivano nacionalinės centrinės bibliotekos generaline direktore dr. Shu-Hsien Tseng.

1972-1989 m. drąsūs dvasiškiai, vienuolės ir talkininkai leido „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“ (LKBK) – leidinį, siekusį pasauliui pademonstruoti sovietų valdžios antibažnytinę politiką, tikinčiųjų ir žmogaus teisių pažeidimus bei neblėstantį (tikinčiųjų) pasiryžimą kovoti už savo įsitikinimus.

Lygiai prieš dvidešimt metų poetas, Nobelio premijos laureatas Seamus Heaney (1939-2013) apsilankė Lietuvoje: 2002 m. gegužės 21 d. Vilniaus rotušėje įvyko jo poezijos vakaras, kuriame buvo pristatyta tais pačiais metais išleista jo pirmoji poezijos knyga lietuvių kalba „Kasanti plunksna“ (iš anglų k. vertė Kornelijus Platelis, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

Nacionalinėje bibliotekoje lankėsi Romualdas Visokavičius, diplomatas bei bankininkas, vadovavęs Lietuvos bankui lito įvedimo laikotarpiu. Bibliotekos TV studijoje garbingą svečią kalbino Strateginio prognozavimo skyriaus vadovo pavaduotojas Ginas Dabašinskas. Romualdas Visokavičius susitiko su Nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku ir bibliotekos fondui padovanojo knygą „Lietuvos pinigų reforma“.

ietuvos rašytojų įamžinimas – tai estetikos, istorijos ir politikos sandūra. Su romantizmo epocha Vidurio ir Rytų Europoje prasidėjęs paminklų nacionaliniams klasikams kūrimo vajus Lietuvą pasiekė XIX amžiaus pabaigoje ir virto neatsiejama viešojo gyvenimo dalimi. Besimainant politinėms santvarkoms, literatūros kanone vieni klasikai keisti kitais, koreguoti senieji ir kurti nauji rašytojų memorializacijos ženklai.