Mediateka

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje festivalio „Kultūros naktis 2024“ metu buvo atliktas unikalus muzikinis-dokumentinis performansas „Otiyot porchot“ (hebr. Skraidančios raidės). Jame dalyvo vienas žinomiausių Lietuvos perkusininkų, džiazo, šiuolaikinės muzikos atlikėjų kompozitorius ir pedagogas Arkadijus Gotesmanas. Idėjos autoriai: Lara Lempertienė ir Arkadijus Gotesmanas.

Parodoje „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ simboliškai rengiamoje 2024 m., minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasitraukimo į Vakarus metines, siekiama atidžiau pažvelgti į priverstinės migracijos reiškinį, įsigilinti ir atskleisti autentiškas gimtuosius namus turėjusių palikti žmonių patirtis.

Kalbos klube plius sezono pabaigai skamba armėnų kalba. Šį kartą trys ypatingos moterys atskleidė vieno įdomiausių pasaulio raštų istoriją ir tai, kad raštas yra išskirtinė armėnų tapatybės dalis.

Pokalbis su aktore ir kalbos mokytoja Inga Stankaityte baigia Kalbos klubo Karšto klausimo pokalbių ciklą.

Trečiasis Kalbos klubo Karšto klausimo pokalbis yra su Palangos senosios gimnazijos mokytoja Jūrate Galinauskiene. Šių metų abiturientai paskutinei pamokai pasirinko mokytojos Jūratės dėstomą dalyką – lietuvių kalbą.

Tęsiame karšto klausimo apie lietuvių kalbos mokymo problemas mokykloje nagrinėjimą. Kalbos klubo viešnios – kūrybinis mokytojų duetas LIANA: Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Andželika Aleksandravičiūtė ir Lina Sirgedienė.

Kalbos klubas reaguoja į vieną svarbiausių šalies aktualijų.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje eksponuojama šiuolaikinio japonų fotografo Kodo Chijiiwos paroda „Jūra – Yura“.

Birželio 3-6 dienomis Vilniuje, Panevėžyje, Kupiškyje vyks II Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų forumas „Bibliotekų vaidmuo sprendžiant demokratinės visuomenės iššūkius“.

Kalbos klube plius pirmą kartą skamba kita nei lietuvių – persų kalba. Tęsdami pasaulio rašto sistemų apžvalgą priartėjome prie abėcėlių, kurių pagrindas yra arabiški rašmenys. Viena iš tokių abėcėlių yra persų.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC) šiais metais išleido tarptautinį pripažinimą pelniusio britų istoriko ir rašytojo Orlando Figeso knygą „Natašos šokis“ (Natasha’s Dance: A Cultural History of Russia, 2002).

Devynioliktąjį kartą vykstanti akcija „Metų knygos rinkimai“ artėja prie kulminacijos – gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, paaiškės, kokios knygos šiais metais skaitytojų išrinktos pačiomis geriausiomis.

Kalbos klube, kurį skyrėme Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, kalbėjomės apie eurolektą. Tai reiškinys, kurį sunku apibrėžti vienpusiškai.

Lietuvos kelias į Europos Sąjungą buvo ilgas ir sudėtingas procesas. Nors mirties bausmės panaikinimas ir nebuvo tiesioginė narystės Europos Sąjungoje sąlyga, tačiau įstojimas į Europos Tarybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pasirašymas demonstravo Lietuvos ryžtą „grįžti į Europą“. 1993 m. Lietuvai prisijungus prie Europos Tarybos taip pat buvo įsipareigota ratifikuoti ir konvencijos 6-ąjį protokolą dėl mirties bausmės panaikinimo.

2024 m. gegužės 1 d. žymi svarbų etapą Lietuvai – dvidešimtmetį nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Ši sukaktis – gera proga apmąstyti, kaip ES narystė per du dešimtmečius paveikė mūsų šalies raidą, koks buvo Lietuvos kelias nuo 2003 m. referendumo ir įstojimo 2004 m. į ES iki šių dienų?