Mediateka

[Aprašymą lietuvių kalba rasite žemiau]

You’re invited to watch the recording of a compelling conversation featuring Dutch political writer Joshua Livestro and Marius Vaščega, Head of the European Commission’s Representation in Lithuania. The discussion was moderated by Associate Professor Andžej Pukšto from Vytautas Magnus University.

Balandžio 15 d., antradienį, 18.00 val., kviečiame į rašytojo Dariaus Žiūros knygos „Diseris“ (išleido „Kitos knygos“ ir Vilniaus dailės akademijos leidykla) pristatymą ir susitikimą su autoriumi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Renginį moderuos menotyrininkė ir rašytoja Laima Kreivytė.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius surengė diskusiją apie mokytojo profesiją.

2025 m. kovo 31 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai pakvietė bibliotekos bendruomenę ir jos lankytojus į kultūrinės veiklos vadybininkės Sandros Kuliešienės surengtą įdomų ir smagų renginį Konferencijų salėje.

2025 metais minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines Lietuvos nacionalinė biblioteka lietuvių ir anglų kalbomis išleido išskirtinį leidinį – Dariaus Kučinsko knygą „Chronologinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos katalogas“.

Nuo 2022 metų kovo 15-ąją Lietuvoje minime Lietuvos žydų gelbėtojų dieną. Šią dieną yra prisimenami Lietuvos piliečiai, kurie, nepaisant grėsmės savo ir artimųjų gyvybėms, gelbėjo žydus Holokausto Lietuvoje metu. Izraelio Jad Vašem memorialinis institutas Pasaulio tautų teisuolių vardą yra suteikęs 925 Lietuvos piliečiams. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka didžiuojasi turėdama sąsajų su  šia drąsą ir humaniškumą įkūnijančia veikla: biblioteka saugo Onos Šimaitės, bibliotekininkės ir pirmosios lietuvės, gavusios Pasaulio tautų teisuolės vardą 1966 m. kovo 15 d., kolekciją; bibliotekoje saugoma prof. Vytauto Landsbergio kolekcija, o jo mama  gydytoja Ona Jablonskytė-Landsbergienė yra Pasaulio tautų teisuolė;  nacionalinė biblioteka saugo ir literatūrologės bei teatrologės Irenos Veisaitės, kuri pati buvo išgelbėta ir išgyveno Holokaustą, kolekciją.

Vasario 18 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko diskusija „Kultūrinė tapatybė kaip viena esminių valstybės atsparumo sąlygų“. Jos metu buvo pripažinta ypatinga svarba kultūrinė tapatybės svarba sprendžiant nacionalinio saugumo, gynybos, valstybės ir visuomenės atsparumo klausimus. Diskusijoje buvo suformuotas uždavinys kultūrinę tapatybę, apskritai, kultūrą ir jos plėtrą paversti prioritetiniu klausimu.

2025-ieji metai žymi ypatingą sukaktį – minime 150-ąsias vieno iškiliausių lietuvių menininko, kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines.

Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atveriama 9-oji menininkės Jolitos Vaitkutės ciklo „Pabudę iš knygų“ dalis – M. K. Čiurlionio portretas, sukurtas iš Nacionalinės bibliotekos fondo knygų autorine menininkės J. Vaitkutės technika.

Institutas „Liberalis“ ir Nacionalinės bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius kviečia į liberalių diskusijų klubą pasvarstyti „Koks bus pasaulis su Donaldu Trumpu?“

Sausio 24 d., minint Tarptautinę švietimo dieną, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko diskusija „Švietimo erdvė“. Renginys subūrė edukologus, architektus, mokyklų bendruomenių narius ir visus, neabejingus pasvarstyti ir pasidalyti mintimis, kokia aplinka švietimo procesą galėtų papildyti, padaryti efektyvesnį, koks yra miesto, visuomenės, viešųjų institucijų ir verslo vaidmuo jauno žmogaus tobulėjimo kelyje.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko išskirtinio leidinio „Ex libris Bibliothecae nationalis Lituaniae“, skirto  paminėti Nacionalinės bibliotekos 105 metų sukakčiai, pristatymas. Šis leidinys – tai įvairialypis pasakojimas apie Lietuvos knygos kultūros istoriją, atskleidžiantis Nacionalinėje bibliotekoje saugomo XIV–XIX a. rankraštinio ir spausdintinio dokumentinio paveldo svarbą bei istorinę reikšmę. 

Nacionalinės bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetu jau šeštąjį kartą organizuoja renginį, skirtą strategiškai numatyti ir įvertinti įvairiems įvykių scenarijams (pasaulinio, regioninio ar nacionalinio lygmens), 2025 m. vienaip ar kitaip galinčius būti susijusius su Lietuva.

1990 m. kovo 11 d., kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, Sovietų Sąjunga bandė šį sprendimą užgniaužti grasinimais, ekonomine blokada ir jėgos naudojimu. Tuo metu tarptautinis Lietuvos laisvės kovos palaikymas buvo gyvybiškai svarbus.

V. Tarasovas – vienas žymiausių mūsų šalies menininkų. Muzikantas, perkusininkas, režisierius ir pedagogas, būdamas 14 m., savo kūrybinį kelią pradėjo grodamas Archangelsko džiazo ir estradiniuose ansambliuose. 1966–1967 m. studijavo Leningrado konservatorijoje, tačiau už džiazo sklaidą buvo iš jos pašalintas. Nuo 1967 m. gyvena ir kuria Lietuvoje.

Tai  pokalbis su vienu žymiausių mūsų šalies menininkų Vladimiru Tarasovu apie viso gyvenimo kūrybą.