Mediateka

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia savo 105-ąsias metines ir rengia tarptautinę konferenciją „Memory Institutions and the State: Connecting History, Understanding the Present, and Building a Future“ („Atminties institucijos ir valstybė: susiejant istoriją, suprantant dabartį ir kuriant ateitį“). Šiuo renginiu, kurį organizuoja bibliotekos Valstybingumo centras, siekiama nagrinėti dinamišką santykį tarp atminties institucijų, tautos ir valstybės įvairiais istoriniais bei kitais pjūviais.

Per dvidešimtąjį amžių daugelyje mūsų gyvenimo sričių yra fiksuojama daugybė nusistovėjusių, tradicija virtusių hierarchinių santykių. Dabar daugeliu atvejų jie jau yra inertiški ir sukelia pokyčių bei kardinalaus pervertinimo poreikį. Šiandiena su dirbtinio intelekto įsiveržimu į daugelį gyvenimo sričių, politinių pokyčių dinamika, kultūrinių ir komunikacinių stereotipų griūtis demonstruoja kritišką visuomenių požiūrį į daugelio hierarchinių santykių egzistavimą. Šiems klausimams ir yra skiriamas šis seminaras-diskusija.

Kas yra fantastinė literatūra? Kur jos ištakos, ar visada galima atskirti mokslinę ir maginę fantastiką (fantasy)? Kaip nutiko, kad šis žanras įgijo milžinišką įtaką kultūrai, popkultūrai ir kontrkultūrai? Kokie šio žanro pagrindiniai autoriai, temos, ir kodėl ją skaito milijardai? Kuo žavi daugiatomiai romanai (virstantys ilgiausiais serialais), ką jie atskleidžia apie mus ir visuomenę? Ir kaip nutiko, kad Lietuvoje fantastika vis dar laikoma menkaverte literatūra? Kviečiame apie tai pasikalbėti mokytojus, bibliotekininkus ir visus, kam įdomu tai, ko nemoko mokykloje.

Ar lietuviai skaito mažiau? Kokias temas, literatūros žanrus renkasi, kokiais būdais gauna pačią skaitomą lektūrą ir ar populiarėja garsinės knygos bei elektroniniai leidiniai? Konkrečių atsakymų ir tikslesnių, statistika paremtų duomenų apie tai neturėjome nuo 2015 m., kai VšĮ „Laikas skaityti“ iniciatyva buvo atliktas tyrimas „Lietuvių skaitymo įpročiai“ (atliko „Spinter tyrimai“). Kultūros ministerijos iniciatyva šių metų kovo 20 d. – balandžio 5 d. rinkos analizės ir tyrimų grupė „RAIT“ surinko reprezentatyvių duomenų, o juos apibendrino tyrimų ir dizaino agentūra „The Critical“.

Demokratijos kokybė priklauso ne tik nuo efektyvios demokratinių institucijų veiklos, bet ir nuo piliečių požiūrių.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje festivalio „Kultūros naktis 2024“ metu buvo atliktas unikalus muzikinis-dokumentinis performansas „Otiyot porchot“ (hebr. Skraidančios raidės). Jame dalyvo vienas žinomiausių Lietuvos perkusininkų, džiazo, šiuolaikinės muzikos atlikėjų kompozitorius ir pedagogas Arkadijus Gotesmanas. Idėjos autoriai: Lara Lempertienė ir Arkadijus Gotesmanas.

Parodoje „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ simboliškai rengiamoje 2024 m., minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasitraukimo į Vakarus metines, siekiama atidžiau pažvelgti į priverstinės migracijos reiškinį, įsigilinti ir atskleisti autentiškas gimtuosius namus turėjusių palikti žmonių patirtis.

Kalbos klube plius sezono pabaigai skamba armėnų kalba. Šį kartą trys ypatingos moterys atskleidė vieno įdomiausių pasaulio raštų istoriją ir tai, kad raštas yra išskirtinė armėnų tapatybės dalis.

Pokalbis su aktore ir kalbos mokytoja Inga Stankaityte baigia Kalbos klubo Karšto klausimo pokalbių ciklą.

Trečiasis Kalbos klubo Karšto klausimo pokalbis yra su Palangos senosios gimnazijos mokytoja Jūrate Galinauskiene. Šių metų abiturientai paskutinei pamokai pasirinko mokytojos Jūratės dėstomą dalyką – lietuvių kalbą.

Tęsiame karšto klausimo apie lietuvių kalbos mokymo problemas mokykloje nagrinėjimą. Kalbos klubo viešnios – kūrybinis mokytojų duetas LIANA: Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Andželika Aleksandravičiūtė ir Lina Sirgedienė.

Kalbos klubas reaguoja į vieną svarbiausių šalies aktualijų.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje eksponuojama šiuolaikinio japonų fotografo Kodo Chijiiwos paroda „Jūra – Yura“.

Birželio 3-6 dienomis Vilniuje, Panevėžyje, Kupiškyje vyks II Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų forumas „Bibliotekų vaidmuo sprendžiant demokratinės visuomenės iššūkius“.

Kalbos klube plius pirmą kartą skamba kita nei lietuvių – persų kalba. Tęsdami pasaulio rašto sistemų apžvalgą priartėjome prie abėcėlių, kurių pagrindas yra arabiški rašmenys. Viena iš tokių abėcėlių yra persų.