Mediateka

Kovo 11-osios proga „Kalbos klube“ – apie tai, kad svarbu saugoti ne tik geopolitinę, bet ir skaitmeninę laisvę.

„Kalbos klube“ tai antras pokalbis su Milda Matulaityte-Feldhausen, komunikacijos specialiste, autore, publiciste, „Žinių radijo“ laidų kūrėja, jautriai ir giliai tyrinėjančia mūsų kasdienybę.

„Kalbos klubas“, skirtas Vasario 16-ajai

Kalbos klube plius prof. dr. Jolanta Zabarskaitė pradeda pokalbius apie įvairias rašto sistemas ir jų paplitimą pasaulyje. Šių pokalbių tikslas parodyti, kad raštas nėra vien tik techninė medija, skirta užrašyti informacijai, bet kultūros artefaktas, kuriame glūdi istoriniai įvykiai, įtakos, pergalės ir pralaimėjimai.

„Kalbos klube“ prof. dr. Jolanta Zabarskaitė su propagandos ekspertu doc. dr. Mantu Martišiumi aptaria, kaip karas išryškino kalbinės raiškos svarbą atpažįstant ir vertinant priešo propagandą.

Su šriftų kūrėja, dizainere Gaile Pranckūnaite kalbėjomės, kas yra šriftai – labiau komunikacija ar menas. Arba kiek kalbos glūdi šrifto formoje. Palietėme ir kalbos technikų klausimą: kaip tinkamai parinktas šriftas gali sustiprinti kalbinę siunčiamos žinutės raišką.

Mūsų Kalbos klube svečiavosi „Blue-Yellow“ įkūrėjas ir vadovas Jonas Ohmanas. Norėjome kalbėtis apie kalbą ir karą, bet daugiau kalbėjome apie patį Joną – rašytoją, vertėją, kalbų mokytoją, žmogų, kuris kalba 8 kalbomis. Jonas pasakojo, kodėl jis nori mokytis kalbų, kodėl mano, kad nepakanka vien anglų kalbos. Jis sakė, kad ukrainiečiams nuolat primena, jeigu jie nekalbės ukrainietiškai – karo baigtis gali būti abejotina. Palietėme ir ukrainiečių komunikavimą rusiškai Lietuvoje. Taigi – šis pokalbis, būdamas apie Joną, vis tiek krypo į  kalbą ir karą. Pasiklausykite.

Kalbos klubo autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Su Milda Matulaityte-Feldhausen, autore, publiciste, radijo laidų vedėja, kalbamės, kad kalba, kaip ir viskas pasaulyje, prasidėjus globalizacijai, tapo taki (vieno žymiausių globalizacijos tyrinėtojų filosofo Zygmunto Baumano sukurtos sąvokos prasme). Globalizacija kalbas veikia ne tik per anglų kalbą, bet ir per tai, kad žmogus tapo šiuolaikiniu nomadu. Anksčiau stabilios, geografiškai apibrėžtos kalbinės bendruomenės tapo takios – žmonės išvyksta ir atvyksta, ieško geresnio gyvenimo, dirba daugiakalbėse kompanijose ir t. t.

Lapkričio 5-ąją švenčiame Tarptautinę romų kalbos dieną. Su antropologėmis Aušra Simoniukštyte ir Agnieška Avin kalbėjomės, kokius naratyvus apie mūsų kaimynų romų kalbą ir kultūrą pirmiausia reikėtų įvardinti. Pasak Agnieškos, net tai, kad romai mūsų kaimynai jau penki šimtai metų ir yra išsaugoję unikalią kalbą, ne visada pasiekia mūsų socialinę ir valstybinę sąmonę.

Karas išryškino, kad informacija, esant labai jautriai vertybinei, moralinei ir net egzistencinei situacijai, turi būti pateikiama labai atsakingai. Karas parodė ir ypatingą kalbinės raiškos vaidmenį komunikuojant santykį su agresija. Tiesmukai pamatėme, kaip stipriai žiniasklaidoje veikia semantinis reiškinys, vadinamas leksinėmis implikacijomis.

Kalbos klubas pradeda naują sezoną. Viena šio sezono temų – raštas kaip kultūros artefaktas ir istorijos ženklas, kurį reikia mokėti šifruoti.

Karaimų kalba kalbama tik Lietuvoje. 2022 metai yra paskelbti Lietuvos karaimų metais. Tai gera proga atnaujinti savo žinias apie karaimų kalbą, kultūrą, jos vietą ir reikšmę Lietuvoje.

Gegužės mėnesį, kai švenčiame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kalbos klubo svečias – Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius profesorius Renaldas Gudauskas. Kalbėta apie tai, kokios strateginės transformacijos vyksta šiuolaikinėje bibliotekoje ir kaip jos susijusios su kalbos kontekstais visuomenėje. Bibliotekos savaiminė misija yra būti kalbos namais, nes joje kaupiami ir rašytiniai, ir skaitmeniniai kalbos ištekliai. Biblioteka saugo kalbos paveldą (rankraščius, senąją literatūrą, dokumentus) ir fiksuoja dabartinį kalbos būvį (be knygų, bibliotekoje kaupiami įvairūs skaitmeniniai ištekliai).

Kalbos filosofas Johnas Langshaw Austinas savo knygoje „How To Do Things With Words“ atkreipė dėmesį į tai, kad kalba sukuria realius veiksmus ir jų pasekmes. Tai buvo pavadinta kalbos performatyvumu. Vėliau teoriją plėtojo filosofė Juditha Butler, kuri parodė, kaip kalba sukuria socialinius reiškinius, keičiančius realybę, pavyzdžiui, socialinė lytis yra kalbos performatyvumo rezultatas.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) patvirtino rekomendaciją „Dėl žydų kultūrinių realijų lietuviškų pavadinimų“. Tai žodžių, rekomenduojamų vartoti bendrinėje lietuvių kalboje su hebrajiškomis ir jidiš transkripcijomis, sąvadas, apimantis dešimt temų: 1) tradicinio žydų gyvenimo ciklo etapai ir apeigos; 2) tradicinė žydų išvaizda ir religinė aplinka; 3) žydų virtuvės elementai; 4) sinagogos aplinka ir objektai; 5) žydų istorijos metmenys; 6) žydų tradicinis kalendorius, šventės ir jų atributai; 7) judaizmo pagrindai; 8) žydų religinės literatūros žanrai ir pagrindiniai kūriniai; 9) žydų religinis ir pasaulietinis švietimas; 10) žydų visuomeninės ir politinės organizacijos.