Mediateka

Trečiasis Kalbos klubo Karšto klausimo pokalbis yra su Palangos senosios gimnazijos mokytoja Jūrate Galinauskiene. Šių metų abiturientai paskutinei pamokai pasirinko mokytojos Jūratės dėstomą dalyką – lietuvių kalbą.

Tęsiame karšto klausimo apie lietuvių kalbos mokymo problemas mokykloje nagrinėjimą. Kalbos klubo viešnios – kūrybinis mokytojų duetas LIANA: Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Andželika Aleksandravičiūtė ir Lina Sirgedienė.

Kalbos klubas reaguoja į vieną svarbiausių šalies aktualijų.

Kalbos klube plius pirmą kartą skamba kita nei lietuvių – persų kalba. Tęsdami pasaulio rašto sistemų apžvalgą priartėjome prie abėcėlių, kurių pagrindas yra arabiški rašmenys. Viena iš tokių abėcėlių yra persų.

Kalbos klube, kurį skyrėme Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, kalbėjomės apie eurolektą. Tai reiškinys, kurį sunku apibrėžti vienpusiškai.

Vienoje garsiausių pasaulyje mokslo leidyklų Elsevier dirbtinio intelekto srityje dirbančiu ir Amsterdamo universitete studijuojančiu Ronu Kremeriu kalbamės apie kalbos vaidmenį naujose technologijose. Ronas studijuoja natūralios kalbos apdorojimą DI srityje. Kas lemia, kad DI yra daugiakalbis? Ar jis geba atspindėti unikalų konkrečios kalbos pasaulėvaizdį? Kiek DI yra pajėgus išsamiai parodyti nacionalinę kultūrą?

Kalbos klubas plius tradiciškai mini Frankofoniją Lietuvoje. Klube svečiavosi prancūzų literatūros vertėjas, filosofas, poliglotas Vincentas Klipčius.

Jeigu Jūsų paprašytų apibrėžti bendrinę kalbą – ar pavyktų tą padaryti?

Kalbos klubas stengiasi griauti stereotipus, kurie yra stipriai įsišakniję kalbos diskurse. Priminsime, kad svarbiausias Kalbos klubo tikslas yra keisti požiūrį į kalbą kaip tik komunikacijos įrankį, mąstyti plačiau ir suvokti kalbos fenomeno daugialypumą bei veikimo įvairovę.

Kalbos klubas plius tęsia pasaulio rašto sistemų istoriją. Apie slavų rašmenis – kiriliką ir glagoliką – kalbėjomės su Lietuvių kalbos instituto mokslininke, senosios slavų ir sentikių raštijos tyrėja daktare Nadežda Morozova. Lietuvos kultūros istorijoje kiriliniai rankraščiai yra svarbūs Lietuvos istorijos šaltiniai. Nacionalinėje bibliotekoje yra saugoma XIV a. pab. – XX a. I pusės dokumentų, rašytų bažnytine slavų kalba, kolekcija, kuri yra įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą.

Kaip pavadinti naują, į mūsų gyvenimą neseniai atėjusią sąvoką?

Su Juliumi Bogomolovu, Kalifornijos universiteto San Diege biomedicinos daktaru, Kalbos klube kalbėjomės apie baltymų lingvistiką.

Žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius yra vienas iš tų, kurie Lietuvoje geriausiai pasakoja istorijas.

Jei nori suprasti šį pasaulį – žiūrėk į senovės graikus. Ką apie dabartį gali pasakyti tolimi amžiai prieš Kristų, laikai, kai atsirado graikiška abėcėlė, ja užrašyti išskirtiniai Antikos tekstai ir Naujasis testamentas?

Naujajame sezone „Kalbos klubas plius“ tęsia temą apie pasaulio raštų sistemas. Hebrajų rašto poveikis Vakarų kultūrai neįkainojamas – šis raštas paliko pirmuosius biblinius tekstus.