Telefonas Klaustukas Sitemap

Mediateka

Kalbos klubas

  • 2022 m. birželio 23 d.

    Karaimų kalbos dabartis ir ateities perspektyvos

    Video iliustracija

    Karaimų kalba kalbama tik Lietuvoje. 2022 metai yra paskelbti Lietuvos karaimų metais. Tai gera proga atnaujinti savo žinias apie karaimų kalbą, kultūrą, jos vietą ir reikšmę Lietuvoje.

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. gegužės 26 d.

    Bibliotekos transformacijos XXI amžiuje ir kalba

    Video iliustracija

    Gegužės mėnesį, kai švenčiame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kalbos klubo svečias – Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius profesorius Renaldas Gudauskas. Kalbėta apie tai, kokios strateginės transformacijos vyksta šiuolaikinėje bibliotekoje ir kaip jos susijusios su kalbos kontekstais visuomenėje. Bibliotekos savaiminė misija yra būti kalbos namais, nes joje kaupiami ir rašytiniai, ir skaitmeniniai kalbos ištekliai. Biblioteka saugo kalbos paveldą (rankraščius, senąją literatūrą, dokumentus) ir fiksuoja dabartinį kalbos būvį (be knygų, bibliotekoje kaupiami įvairūs skaitmeniniai ištekliai).

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. gegužės 19 d.

    Ar kalba gali būti idėjų šaltinis?

    Video iliustracija

    Kalbos filosofas Johnas Langshaw Austinas savo knygoje „How To Do Things With Words“ atkreipė dėmesį į tai, kad kalba sukuria realius veiksmus ir jų pasekmes. Tai buvo pavadinta kalbos performatyvumu. Vėliau teoriją plėtojo filosofė Juditha Butler, kuri parodė, kaip kalba sukuria socialinius reiškinius, keičiančius realybę, pavyzdžiui, socialinė lytis yra kalbos performatyvumo rezultatas.

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. gegužės 6 d.

    Sutvirtinti žydų kalbinio ir kultūrinio pasaulėvaizdžio pamatai

    Video iliustracija

    Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) patvirtino rekomendaciją „Dėl žydų kultūrinių realijų lietuviškų pavadinimų“. Tai žodžių, rekomenduojamų vartoti bendrinėje lietuvių kalboje su hebrajiškomis ir jidiš transkripcijomis, sąvadas, apimantis dešimt temų: 1) tradicinio žydų gyvenimo ciklo etapai ir apeigos; 2) tradicinė žydų išvaizda ir religinė aplinka; 3) žydų virtuvės elementai; 4) sinagogos aplinka ir objektai; 5) žydų istorijos metmenys; 6) žydų tradicinis kalendorius, šventės ir jų atributai; 7) judaizmo pagrindai; 8) žydų religinės literatūros žanrai ir pagrindiniai kūriniai; 9) žydų religinis ir pasaulietinis švietimas; 10) žydų visuomeninės ir politinės organizacijos.

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. balandžio 14 d.

    Kalbos ateitis. Lietuviškai kalbantis robotas

    Video iliustracija

    Kalbos vaidmuo pasaulyje pasikeitė ir eksponentiškai stiprėja. Pasaulyje prasidėjo kalbos technologijų bumas, susietas su dirbtinio intelekto kūrimu ir dirbtinio intelekto praktinėmis aplikacijomis, jų integracija į duomenų analitiką ir valdymą, su kibersaugumu ir informacijos karais, su šiuolaikinių kompetencijų įgijimu visose srityse nuo madų iki inovacijų vadybos, su 4.0 daiktų internetu, su giliuoju mokymusi, neurotinklais ir t. t.

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. kovo 23 d.

    Su rašytoju Alvydu Šlepiku – apie karą, Marytę ir prancūzų kalbą

    Video iliustracija

    Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas Marytė“ (pavadinimu À l'ombre des loups – Vilkų šešėlyje) išleido viena didžiausių ir prestižiškiausių Prancūzijos leidyklų „Flammarion“.

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. kovo 10 d.

    Ukrainiečių kalbos ir Lietuvos sąsajos

    Video iliustracija

    Labai svarbios ukrainiečių kalbos ir Lietuvos sąsajos. Dabar mums pats aktualiausias ukrainietiškas žodis „peremoga“ yra semantinis lietuvių kalbos žodžio „pergalė“ vertinys. Ir esminis šio žodžio semantinis bruožas „galia“. Žodis ateina iš bendros Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) patirties, jo šaknys yra kanceliarinėje slavų kalboje, kuri LDK laikais buvo vartojama kaip administracinė kalba. Ši rašytinė kalba yra ne kas kita, o senoji ukrainiečių (ir baltarusių) kalba. Ukrainiečių kalbos formavimasis tiesiogiai susijęs su LDK, nes senoji ukrainiečių (ir senoji baltarusių) kalba išsivystė iš kanceliarinės LDK kalbos. Su bendrinės ukrainiečių kalbos formavimusi Lietuva taip pat susijusi – su jos standartu siejamas ukrainiečių poetas ir dailininkas Tarasas Ševčenka mokėsi Vilniaus universitete. Apie tai ir kitus svarbius dalykus pasakoja prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, slavistas, žymiausias Lietuvoje rusėniškos LDK raštijos tyrinėtojas. „Kalbos klubo plius“ autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. vasario 24 d.

    Apie sociokultūrinę romų kalbos padėtį – iš pirmų lūpų

    Video iliustracija

    Šį klausimą aptarėme su Gopalu Michailovskiu – kultūrologu, operos dainininku, pasukusiu į mokslo kelią. Kalbėjomės per asmeninę Gopalo patirtį. Jam romų kalba ne gimtoji, jos išmoko jau studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, pajutęs, kad jam, jo tapatybei to trūksta. Tad nenuostabu, kad Gopalas dabar yra aktyvistas, siekiantis, kad pagaliau Europoje patys romai brangintų savo identitetą, vertę, vietą, vaidmenį Europos kultūros istorijoje. „Kalbos klube plius“ kalbėjomės apie tai, kokie procesai ir moksliniai įvykiai tradicinių europiečių sąmonėje sukūrė romo stereotipą ir kodėl tai kolonialinio plačiąja prasme mąstymo konstruktas. Kokį vaidmenį čia atliko ideologinė romų kalbos samprata? Kiek iki šiol veikia stereotipai mūsų sociokultūrinėje aplinkoje? Kaip juos griauti? Kokios romų kalbos perspektyvos Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje?

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. vasario 3 d.

    Kiek atitinka tikrovę lietuviškas frazeologizmas „kinų raštas“?

    Video iliustracija

    Kinų kalbos (pabrėžiame – sakome tai daugiskaita) yra ir politinė, ir kultūrinė, ir net globalizacijos aktualija. „Kalbos klube plius“ klausiame: kiek svarbiausių kinų kalbų ir (arba) tarmių šiuo metu vartojama pasaulyje, ką reiškia sąvoka mandarinų (pareigūnų) kalba, kokia kinų kalba taivaniečiai?

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. sausio 27 d.

    Lingvografika arba tikroji jausmaženklių istorija

    Video iliustracija

    Liudas Truikys gebėjo genialiai išreikšti muziką vaizdu. Jo menas paskatino Jolantą Zabarskaitę Kalbos klube pasvarstyti, kaip viena komunikacijos raiškos forma transformuojama į kitą, nors jos funkcijos išlieka nepakitusios. Nes XXI amžiuje populiarėja reiškinys, kai viena pagrindinių kalbos funkcijų – komunikuoti – realizuojama nebe garsu ar raštu, bet vaizdu. 

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. gruodžio 16 d.

    Lietuvių kalbos raumenys ir globalioji svetingumo industrija

    Video iliustracija

    Kalbos klube tęsiami pokalbiai apie pokyčius, kuriuos patiria lietuvių kalba. Globalizacija, ryšiai, daugiakultūriškumas yra dominuojančios mūsų pasaulio trajektorijos. Nauji pavadinimai plūsta galingu srautu. Sąvokos nebeatspindi sociokultūrinių pokyčių. Kalbai reikia vis stipresnių raumenų, kad atlaikytų realybės spaudimą ir pokyčių rezultatus įvardintų tinkamai. Puikus kalbai kylančių iššūkių pavyzdys – svetingumo industrija. Apie tai profesorė Jolanta Zabarskaitė šnekasi su tinklaraštininku Mykolu Lepeška. 

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. spalio 28 d.

    Kalbos klubas. Kodėl poetus palieka kalba?

    Video iliustracija

    Tęsiame pokalbius apie skaitmeninėje epochoje vykstančius giluminius kalbos pokyčius. Taip jau nutiko, kad linijinę, analoginę kalbos raišką, kai žodžiai (literatūroje, publicistikoje, per žinias ir t. t.) eina vieni paskui kitus ir jų junglumas kuria aukščiausią komunikacijos pakopą – prasmę, pakeitė skaitmeninis, trijų dimensijų kalbos raiškos būdas. Analoginėje epochoje prasmė nebuvo pagaminta iš anksto, dabar, kai jos raiška tapo skaitmeninė, virtualybėje nuolat atsiranda paruoštų kalbos pluoštų, kuriuos galime naudoti „copy-paste“ būdu. Jie jau turi per semantiką sugeneruotą prasmę. Gal todėl poetai pradeda jausti, kad juos „palieka kalba“? O kas lieka vietoj senosios analoginės kalbos?

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. birželio 25 d.

    Kalbos klubas. Lietuvių kalbos ateitis: šnekos technologijos

    Video iliustracija

    Su informatikos profesoriumi Tomu Krilavičiumi profesorė Jolanta Zabarskaitė Kalbos klube diskutuoja apie šnekos technologijas – kalbos vystymosi ateitį. Kodėl šios technologijos yra susijusios su ketvirtąja pramonės revoliucija ir kaip jos keičia žmogaus gyvenimą, su kokiais iššūkiais susiduria mokslininkai, perkeldami natūralią žmogaus kalbą į šnekos technologijų terpę, ar galime tikėtis turėti lietuvišką Alexą ir kiek dabartiniai lietuvių kalbos ištekliai pritaikyti ateities kalbos raidai? Šie ir kiti „karšti“ klausimai – pokalbyje.

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. birželio 17 d.

    Lietuvių kalbos ateitis: semantika

    Video iliustracija

    Kalbos klube prof. dr. Jolanta Zabarskaitė pokalbio apie kalbos ateitį pakvietė netikėtą svečią. Tai Nepriklausomybės akto signataras, ambasadorius, buvęs Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas. Jis kalba susidomėjo per biofiziką dar studijuodamas tuomečiame Kauno medicinos institute. Daug vėliau, dirbdamas Europos Parlamente, inicijavo išsamios studijos „Language equality in the digital age“ sukūrimą – ji vėliau Europos Sąjungos kalbų politikoje suvaidino naujų veiklų katalizatoriaus vaidmenį.

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. birželio 3 d.

    „Kalbos klubas“. Neapykantos kalba lingvistiniu požiūriu. 2 pokalbis

    Video iliustracija

    „Kalbos klube“ tęsiame pokalbį apie neapykantos kalbą. Su advokatu, profesoriumi Viliumi Mačiulaičiu profesorė Jolanta Zabarskaitė kalbėjo apie sąvokos „neapykantos kalba“ apibrėžimą, teismų praktiką, tarptautinę patirtį. Buvo paliesti ir klausimai, kodėl ir kiek reikėtų bendradarbiauti lingvistams ir teisininkams.

    Kviečiame žiūrėti.

    Skaityti daugiau