Šioje tinklalaidėje dr. Dalia Cidzikaitė kalba su Egle Bazaraite, knygos „Kapinės už miesto, miške. Katalikų laidojimo kraštovaizdžiai XIX a. Vilniuje“ (Vilnius: Lapas) autore.
Savo mokslo monografijoje Eglė Bazaraitė į kapines, laidojimo erdvę žiūri kaip į daugiasluoksnį kultūrinį reiškinį. Nors XIX a. Lietuvoje kapinės buvo visuomeninio gyvenimo paraštėse, pasak knygos autorės, vis dėlto jose suformuoti išskirtiniai kraštovaizdžiai atliepė Vakarų Europoje tuo metu dar tik pradėjusią formuotis kraštovaizdinę kapinių kaip parko koncepciją. Todėl, sako Bazaraitė, šiuo atžvilgiu lietuviai tarsi atvyko per anksti, ir priduria, kad, deja, mūsų atveju kapinės miške buvo ne sąmoningas projektas, o bendro kultūrinio konteksto rezultatas.
Šiemet geriausią negrožinę knygą skaitytojai renka iš šio penketuko: