Kada užsuksi? Paroda „Poetinis Vilniaus žodynas“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvėje veikia paroda „Poetinis Vilniaus žodynas“. Šiuolaikinių kūrėjų tekstai ir žymaus poeto Sigito Parulskio fotografijos darbai atskleidžia kontrastingą šiemet 700-ąjį gimtadienį švenčiančios Lietuvos sostinės portretą: nuo bažnyčių bokštų Senamiestyje iki daugiaaukščių Šeškinėje, nuo prikeltos lotynų kalbos iki kasdieniško slengo, nuo žaismingo humoro iki tamsios išpažintinės poezijos.

„Poetinio Vilniaus žodyno kūrėjai – mes patys. 700 metų gimtadienį švenčiantis Vilnius – mūsų miestas, jo grožis ištinka kaip poezija ir jo tiek daug poezijoje. Skaitykime Vilnių kaip atvirą poetinį tekstą, siekdami originaliai, nekasdieniškai pamatyti miestą – tokį, kokio galbūt niekas iki šiol nėra matęs: kitokį, nei įprasta matyti medijose ar turistiniuose žinynuose. Tegul šioje parodoje sukaupti netikėtų Vilniaus pamatymų lobynai iš šiuolaikinės lietuvių poezijos paskatins sustoti ir įsižiūrėti į savąjį miestą, ieškoti savojo Vilniaus, susikurti jį sau patiems“, – skaityti Vilnių kaip atvirą poetinį tekstą kviečia parodos rengėjai.

Paroda nepretenduoja į baigtinį poetinį Vilniaus žodyną, nes jis vis dar gyvas ir pildomas. Ji siekia ne apibendrinti, o išryškinti, ne užverti, o atverti, paskatinti kūrybiškumą. Parodą jungia poetiniai potėpiai ir impresijos, joje – ir šiuolaikinės poezijos knygos, susijusios su Vilniaus tema, ir dabarties kūrėjų poezijos, dainų eilutės apie Vilnių, ir poeto Sigito Parulskio nuotraukos, šiose – vaizdinių Vilniaus ir mūsų gyvenimo jame metaforų poezija. Šios nuotraukos atliepia rinktines eilutes apie Vilnių, su jomis bendraudamos kuria naujas netikėtas sąšaukas.

Svarbus parodos akcentas – siena su šimtais eilučių apie Vilnių, jo rajonus, miestiečių jausenas. Poetas Sigitas Geda tvirtino, kad gerą poetą galima atpažinti ir iš vienos eilutės. Tuo pastebėjimu ir sekė šios parodos rengėjai, atrinkdami, jų manymu, įsimintiniausias mūsų gyvenamojo meto eilutes apie Vilnių, neapeidami nė pačių jauniausių, dar tik pakeliui į pirmąją knygą poetų. Parodos rengėjai dalinasi savo atradimais drąsindami kitus dalintis savaisiais, pateikti tą vienintelę, dar gražesnę eilutę, kurioje Vilnius sužibėtų netikėta spalva: ant ilgo popieriaus ritinio kiekvienas gali užrašyti savo įsimintiniausią eilutę, atrastą skaitant poeziją (ne tik šiuolaikinę!), arba tokią sukurti patiems.

Parodos lankytojai taip pat galės apžiūrėti pastaraisiais dešimtmečiais išėjusius leidinius, kuriuose rašoma apie mūsų sostinę. Jie išvys eilėraščių apie Vilnių rinkinių, įvairiakalbių autorinių knygų, kasmečio festivalio „Poezijos pavasaris“ almanachų, literatūros žurnalų. Leidinių parodai atranka taip pat subjektyvi, todėl kiekvienas laisvas semtis įkvėpimo ne tik iš šių, bet ir iš daugelio kitų šaltinių, internetinių poezijos publikacijų. Šią parodos dalį papildo muzika – natos, daugeliui nostalgiją žadinantys albumai.

Paroda eksponuojama Nacionalinės bibliotekos Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje (V a.)