Leidykla „Tyto alba“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į psichologės-psichoterapeutės Linos Vėželienės knygos „Žuvis medyje. Psichologo atsakymai į gyvenimo klausimus“ nuotolinį pristatymą. Tiesioginę transliaciją galėsite žiūrėti leidyklos „Tyto alba“ ir Nacionalinės bibliotekos „Facebook“ paskyrose.
Artėjant žiemos šventėms, kad ir kokios netradiciškos ar kitokios jos šiais metais būtų, Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pasiklausyti trečiojo paskaitų-pokalbių ciklo „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ pokalbio. Šį kartą dėmesys simboliškai sutelkiamas į šventes ir šventinę kūrybą partizaninio karo metais. Istorikė dr. Aistė Petrauskienė su aktoriumi Justu Terteliu kalbasi apie švenčių poreikį karo ir taikos metais, apie kūrybos galią stiprinant žmonių vidinį pasaulį, kūrybos įtaką ugdant pilietiškumą.
Gruodžio 14-ąją surengtas nuotolinis mokslinis-praktinis seminaras „Prano Mašioto skaitymai. Ar knygos gydo?“. Į jį rinkosi vaikų ir jaunimo literatūros specialistai ir besidomintieji vaikų literatūra. Seminare kalbėta apie biblioterapiją, pasakas ir jų terapiją, ankstyvąjį skaitymą, problemų literatūrą ir lietuviškąjį „Bookstagramą“.
Artėjant gražiausioms metų šventėms, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „Kalbos klubas“ kviečia plačiau sužinoti apie žodžių „Kūčios“ ir „Kalėdos“ reikšmę. Iš kur atsirado lietuviški švenčių pavadinimai?
Šiuo švenčių laukimo laikotarpiu „Kalėdų sostinėje“ organizatoriai kviečia kas vakarą jaukiai burtis šeimos rate, įsijungti „Delfi“ TV ir keliauti po gražiausių istorijų pasaulį – klausytis kalėdinių skaitymų „Pasakų Kalėdos Vilniuje“.
Lietuvos Respublikos ambasadoje Maskvoje (Rusijos Federacija) gruodžio 15 d. vyks antroji projekto „Lietuvos ir Rusijos žydai. Istorija, paveldas, atminties išsaugojimas ir įprasminimas. XVIII–XX amžius“ apskritojo stalo diskusija. Vilniaus Gaono ir žydų istorijos metams skirtą projektą inicijuoja Lietuvos ambasada, jis vykdomas kartu su Lietuvos kultūros institutu, tarptautine istorinio švietimo, labdaros ir žmogaus teisių gynimo draugija „Memorial“[1], Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, aukštųjų mokyklų judaikos mokslinių darbuotojų ir dėstytojų centru „Sefer“, palaikant Rusijos žydų kongresui.
Vilnius apipintas legendomis, viena jų – išskirtinė ir neįprasta. Ji ne apie Vilniaus požemių Baziliską ir ne apie mylimos Barboros Radvilaitės dvasią karaliui Žygimantui Augustui iššaukusį burtininką Twardowskį. Tai – įkvepiantis judaizmo įsitikinimų tvirtumo pergalę rodantis pasakojimas apie įtakingos Abiejų Tautų Respublikos šeimos palikuonį, kuris legendoje vadinamas grafu Valentinu Potockiu, o po judaizmo priėmimo – Abraomu, Abraomo sūnumi, prozelitu teisuoliu – Ger Cedek.
Artėjant vaikų literatūros tėvu tituluojamo Prano Mašioto (1863 12 19–1940 09 14) gimtadieniui, vaikų literatūra ir vaikų skaityba besidomintys bibliotekininkai, mokytojai, literatūrologai, leidėjai, vaikų knygų kūrėjai kviečiami į tradicinį renginį – Prano Mašioto skaitymus. Šiais metais jie vyks jau 31 kartą ir nagrinės temą „Ar knygos gydo?“
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, vykdydama jai įstatymu priskirtą parlamentinę informacinio aprūpinimo funkciją, organizavo nuotolinę metinę konferenciją-diskusiją „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas“. Viena jos sudedamųjų dalių – pranešimai ir diskusija apie Nacionalinio saugumo strategiją „Nacionalinio saugumo strategija. Atnaujinimas“. Renginys, skirtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams, taip pat ekspertams, akademinės bendruomenės atstovams, nuotoliniu būdu vyko gruodžio 11 d.
Tarptautinę žmogaus teisių dieną Lietuvoje vyko tradicija tapęs Nacionalinis žmogaus teisių forumas (NŽTF). Renginio šūkis šiemet skelbė „Įvairovių Lietuva Europoje“. Virtualus renginys tęsėsi visą dieną. Įvyko net aštuoniolika diskusijų su žmogaus teisėmis susijusiomis temomis, diskutavo daugiau kaip šimtas įvairių sričių ekspertų.
Jau šešioliktą kartą vykstantys „Metų knygos rinkimai“ ragina vaikus ir suaugusiuosius skaityti ir rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia jaunuosius skaitytojus savarankiškai arba kartu su tėveliais išbandyti jėgas literatūriniuose protų mūšiuose apie knygas vaikams, pristatytas „Metų knygos rinkimams“.
Minint Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sumanyta surengti fotožurnalisto Leonardo Skirpsto fotografijų parodą „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“. Paroda atskleidžia unikalų Lietuvos bei pasaulio kultūros ir gamtos paveldą, jo išskirtinę kultūrinę vertę, pabrėžia išsaugojimo ateities kartoms svarbą. Kol kas skaitytojai parodos negali apžiūrėti gyvai, tačiau kviečiame pasiklausyti 2002–2020 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinio sekretoriaus pareigas ėjusios Astos Junevičienės paskaitos „Pasaulio paveldo vertybės Leonardo Skirpsto nuotraukose“, kurioje išsamiau aptariama L. Skirpsto fotografijų vertė, įamžinti objektai ir jų svarba. Pasikeitus situacijai, apsilankyti parodoje kviesime į Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvę.
Privatų Nobelio fondą įkūrė žymusis dinamito išradėjas švedas Alfredas Nobelis. 1896 m. gruodžio 10 d. mokslininkas mirė. Paliktame testamente buvo nurodyta, jog 96 proc. savo turto jis skiria premijoms, kuriomis turi būti apdovanojami penkių sričių atstovai, pasitarnavę visai žmonijai.
Tarptautinę žmogaus teisių dieną Lietuvoje vyks tradicija tapęs Nacionalinis žmogaus teisių forumas (NŽTF). Dėl karantino šalyje renginys bus virtualus. Renginio šūkis šiemet skelbia „Įvairovių Lietuva Europoje“.
2019-ųjų gruodžio viduryje Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka organizavo pirmąją metinę konferenciją-diskusiją „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas“. Pasaulyje praktika, kai nacionalinės bibliotekos veikia ir kaip kompetencijų centrai, yra įprasta. Tokie kompetencijų centrai veikia ir savarankiškai, ir prie valstybinių institucijų, taip pat ir prie žinomų pasaulio bibliotekų. Biblioteka jau nebėra informacijos saugykla, ji aktyviai dalyvauja informaciniuose mainuose ir gamina naują informacinį produktą.
Su įvairiais duomenimis susiduriame kasdien: darbe, buityje, besimokydami, netgi laisvalaikiu. Rinkti, stebėti, dalintis duomenimis jau įprasta. Vis dažniau kalbame apie duomenų analizės ir didžiųjų duomenų svarbą verslui, valdžios institucijoms, visuomenei. Gebėjimas skaityti, suprasti, kurti ir perduoti duomenis, kaip informaciją, vadinamas duomenų raštingumu.
Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamose užsienio duomenų bazėse rasite patikimų mokslinių elektroninių visateksčių leidinių humanitarinių, socialinių, technologijos, fizinių, biomedicinos ir kitų mokslų klausimais.
Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius yra paskelbęs popiežiaus ir šventojo Jono Pauliaus II metais. Jie buvo skirti prisiminti ir pagerbti šiai nepaprastai asmenybei.
Naujausiame Kalbos klubo pokalbyje diskutuojama apie kalbos vaidmenį politinių procesų kontekste. Šių metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanija ir šūkiai analizuojami pragmatikos – ilokucinio kalbinio akto – požiūriu. Rašytoją, publicistą, klasikinės filologijos specialistą Andrių Jakučiūną kalbina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja, lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė.