Renginiai ir parodos

Prieš 30–50 mln. metų Baltijos regione augę sakingi miškai suakmenėjo, o sakai per milijonus metų tapo organiniu mineralu gintaru. Jo šilta šiluma ir magnetinės savybės visada traukė čia gyvenančių žmonių dėmesį. Archeologiniai tyrimai rodo, kad žmonės rinkto ir apdirbo gintarą jau prieš 6000 metų, ir jis tapo neatskiriama regiono mitologijos, tautosakos bei estetikos dalimi. Būtent gintarą mūsų kraštuose pirmiausia pradėta eksportuoti, tad taip užsimezgė bendravimas su Egipto, Mikėnų, etruskų civilizacijomis. Gintaras ir jo kelias aprašomas Publijaus Kornelijaus Tacito ir kitų Antikos rašytojų kūriniuose.

Tai Rimos Blažytės ir Justino Vaitiekūno, švenčiančių savo jubiliejus, jungtinė paroda. Sudėjus 40 ir 50 metų gaunamas skaičius 90, jis ir yra šios parodos pavadinimas. 90 – tarsi palinkėjimas ilgai ir laimingai gyventi, kurti, tarsi kelio ženklas, skatinantis judėti ne lėčiau nei 90 km / val. greičiu.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia parodų ciklą „Pakeliui į knygą“. Iki spalio mėnesio bus pristatyti Nacionalinėje bibliotekoje saugomų dokumentų pagrindu publikuoti leidiniai. Išskirtinę patirtį lankytojams dovanos Nacionalinės bibliotekos partneris šiame projekte – mažosios bendrovės „Tikras vaizdas“ komanda. Inovatyvi ekspozicinė instaliacija įtrauks žiūrovą į pažinimo procesą, paskatins detaliau apžiūrėti demonstruojamą eksponatą.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad pastaraisiais metais buvo atskleista daug žiauraus elgesio ir kitokių gyvūnų teisių pažeidimų namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose, įvertindamas tai, kad Lietuva pasirašė Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, taip pat siekdamas šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką, nutarė paskelbti 2022 metus Gyvūnų gerovės metais.

Piotras Socha (g. 1966) – bitininko sūnus, grafikas, iliustruotojas ir kulinaras. Jis yra vienų populiariausių knygų Lenkijoje kūrėjas, visame pasaulyje išgarsėjęs kruopščiais piešiniais. Iliustruotojo P. Sochos darbai puošia ne tik knygas, bet ir įvairius žurnalus: „Gazeta Wyborcza“, „Duży Format“, „Wysokie Obcasy“, „Polityka“, „Newsweek“, „Przekrój“, „Playboy“, „Harward Business Review“. 

Siužetų šukės.

Minčių sviediniai.

Daiktai, detalės, šešėliai ir jų kuriamos nematomo jausmo istorijos yra pagrindiniai mano pasaulio veikėjai, vaikystės draugai – tylūs stebėtojai.

Kai viskas apsivertė ir realybė ištirpo, lengviau tikėti pasakomis. Sukurti savo veidrodžių pasaulį. Gyventi ten.

Lietuvos šiuolaikinės paveikslėlių knygos ir jų iliustracijos – ryški kūrybos sritis, kurioje Lietuvos dailininkai eina kartu su visos Europos dailės tendencijomis. Parodoje galima pamatyti paskutiniųjų metų ryškiausių Lietuvos kūrėjų darbus, kurie pelnė įvairių apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. Dvylika parodos dalyvių, viena vertus, yra labai skirtingi, kiekvienas jų kuria savitu braižu, ieško formų ir spalvų vienovės, originalios meninės išraiškos, kita vertus – jie kažkuo labai panašūs, nes juos jungia bendri paveikslėlių knygų kūrybos bruožai: darni teksto ir vaizdo pusiausvyra, raiškūs personažai, pasakojimo dinamika. Šioje parodoje siūloma mėgautis dailininkų meninės raiškos priemonėmis, nuo kruopščiai pieštukais išdailintų siužetinių iliustracijų, kaip Linos Dūdaitės piešiniai knygai „Sivužas“ ar Linos Itagaki beveik komiksiniai pasakojimai apie Valdovų rūmų Vilniuje šeimininkus, iki puikių koliažinių iliustracijų, kurtų kompiuteriu ir kitomis dailės priemonėmis, kaip Ievos Babilaitės bežodė knyga „Nevienas“ ar Vilmo Narečionio sukonstruoti koliažiniai personažai Leonardo da Vinčio pasakoms „Sparnuotos raidės“. Paroda leis patirti tikrą nuotykį net ir neperskaičius tekstų, nes iliustracijose atsiskleidžia pasaulio įvairovė, spalvų ritmingumas, nuotaikų kaita ir begalė kitų patirčių, kurias dailininkai siūlo ne vien vaikams, bet ir suaugusiesiems.

Menotyrininkė dr. Jolita Liškevičienė

Lietuvos fotomenininko Edžio Jurčio (JAV) parodoje „Būties nerimas“ – pernai sukurtas fotografijų ciklas „Mirties ir gyvasties jėga“ (2021). Paroda eksponuojama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje, III a. Parodos kuratorė – Danguolė Ruškienė. Parodą organizuoja Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pradeda parodų ciklą „Pakeliui į knygą“. Keturiose vieno eksponato parodose balandžio–spalio mėn. bus pristatyti Nacionalinėje bibliotekoje saugomų dokumentų pagrindu publikuoti leidiniai. Lankytojai išvys ypatingą duetą – rankraštį ir knygą. Sukurti išskirtinę patirtį žiūrovui padės ir Nacionalinės bibliotekos partnerė šiame projekte – mažosios bendrovės „Tikras vaizdas“ komanda. Bendradarbiaujant inovatyviai įmonei ir Nacionalinės bibliotekos kultūrinių kūrybinių industrijų sektoriui, buvo sukurtas naujausias sprendimas meno ir muziejų pasaulyje – vitrina su elektrochrominio stiklo technologija. Išskirtinė ekspozicinė instaliacija įtrauks žiūrovą į pažinimo procesą ir skatins įdėmiau apžiūrėti demonstruojamą eksponatą.

Taip, kaip jūra išmeta į krantą gintarą ne tada, kada rami, bet tada, kai blaškosi audroj,
daužydamosi į uolas iš savo gelmių kilusiomis vilniomis, taip ir menininkai
nusivylime ir skausme pasiekia savo dieviškąją kibirkštėlę.
Unė Babickaitė, 1938 m.

Aktorė, teatro teoretikė, režisierė, sujungusi išeivijos ir Lietuvos lietuvius. Scenos žvaigždė, bendravusi su savo meto įžymybėmis, sulaukusi dailininkų ir poetų dėmesio; gražuolė, pavergusi ne vieną širdį. Ir tremtinė, skaudžiai išgyvenusi mylimo vyro mirtį lageriuose. Tai ji – Uršulė Babickaitė – Unė Baye (1897–1961). Šios moters rašytinio palikimo labai daug,  čia pristatome ją kaip aktorę.

Paroda „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ (pranc. Romain Gary: un retour à Vilnius) siekia supažindinti su rašytojo Romaino Gary (1914–1980) literatūrine kūryba ir išskirtine asmenybe. Rašytojas jau seniai tapo svarbia daugiakultūrio Vilniaus istorijos dalimi, o jo, kaip tikro humanisto ir pasiaukojančio kovotojo už laisvę, aktualumas šiandienos permainingame pasaulyje, kai demokratijai ir humanistinėms vertybėms iškilo grėsmė, tik dar ryškesnis.  

Kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančią dailininko Mindaugo Skudučio tapybos parodą. Ekspoziciją sudaro beveik pusšimtis pastarųjų dešimties metų peizažo ir portreto, natiurmorto ir tematinės kompozicijos žanro kūrinių.

Kviečiame apsilankyti Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse – čia visą kovą bus eksponuojama moksleivių konkurso „Mes užaugome laisvi“ dalyvių kūryba. Darbus pristato jauni (7–18 metų) Lietuvos piliečiai, sąmoningi ir aktyvūs, veržlūs ir kūrybingi.

Lietuvių kalbos dienoms skirtoje vieno eksponato parodoje pristatomas Mažosios Lietuvos Būdviečių parapijos kunigo Teodoro Lepnerio (1633–1691) kūrinys „Prūsų lietuvis“ (Der Preusche Littauer, 1744). Tai Gdanske išleistas antras reikšmingiausias etnografinis veikalas apie lietuvininkus. Jo pirmtakas – tik rankraščiu išlikęs Mato Pretorijaus (apie 1635–1704) kūrinys lotynų kalba „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“ (Deliciae Prussicae, apie 1670–1695).

Fotografija – sustabdyta akimirka. Kaip ir literatūroje, fotografijoje yra daugybė stilių ir raiškos formų, o menines vertes savitai dėlioja laikas ir aplinkybės. Šiandien rašytojai Alis Balbierius, Dainius Dirgėla, Ričardas Šileika ir Mindaugas Valiukas ne tik rašo, leidžia knygas, bet ir visur su savimi nešiojasi ištikimą draugą – fotoaparatą. Tarp jų būtų galima įterpti ir Algimanto Zurbos (1942–2018) vardą.