Mediateka

„Šiandien daug kalbama apie propagandą. Viešojoje erdvėje aiškinama, kaip atpažinti propagandą, kokiais kanalais ji dažniausiai skleidžiama, kaip geriausiai kovoti su propaganda. Atsakyti į šiuos klausimus svarbu ir reikšminga. Kita vertus, pirminis klausimas, kuris turėtų būti keliamas, – kodėl egzistuoja propaganda? Kodėl komunikacijoje propagandos technikos ir metodikos yra tokios gajos? Atsakę į šį pamatinį klausimą, geriau suprasime propagandos prigimtį, taps aiškesni jos veikimo principai“, – sako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Mantas Martišius savo monografijoje „Atsargiai – propaganda“.

Rytų ir Vidurio Europos transformacijos gylis ir intensyvumas XX amžiaus devintajame ir paskutiniajame dešimtmetyje nustebino daugumą diplomatų ir politikos apžvalgininkų. Nereikia nė sakyti, kad Europos politika dabar atrodo visiškai kitaip nei Šaltojo karo metais.

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, primenanti mums 1941 m. Sovietų Sąjungos pradėtas masines Lietuvos gyventojų deportacijas į atokias ir gamtiškai atšiaurias Sovietų Sąjungos teritorijas.

Vienerių metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika.

Ši knyga – dar vien pliauska į liepsnojantį diskusijų apie sovietmetį ir inteligentijos vaidmenį tuomet laužą. Ar iš tiesų sovietiniai inteligentai buvo be prošvaisčių konformizmo liūne įklimpę prisitaikėliai? Kas skatino ir kas stabdė inteligentų prisitaikymą? Kokias formas jis įgijo? Kaip su konformizmu buvo susijusios įvairios oponavimo sovietinei santvarkai formos?

Tėvą Antaną Saulaitį būtų galima vadinti kunigu be sutanos: jis nepataikauja Bažnyčiai, nesmerkia tų, nuo kurių nusisuka kai kurie dvasininkai. Jis niekada nepameta savo tikėjimo kelio, net kai išbandymai, atrodo, ne žmogaus jėgoms. Tėvas Antanas žino, kokia sprangi pabėgėlio duona, kokia ta tikroji Amerika, kurioje doleriai ant medžių neauga. Kaip atrodo akistata su mirtimi, kai akimirksniu turi reaguoti ir išsigelbėti.

Lapkričio 3 d. prezidentui Valdui Adamkui sukanka 95-eri. Šiai sukakčiai išleista biografija „Adamkus“. Lapkričio 4 d. naująją knygą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatys autorius prof. Egidijus Aleksandravičius, dr. Darius Kuolys, dr. Mykolas Drunga ir dr. Aurimas Švedas. Renginyje dalyvaus ir prezidentas V. Adamkus. Pristatymą kviečiame stebėti Nacionalinės bibliotekos „YouTube“ ir „Facebook“ paskyrose.

Po 14 metų pasirodė nauja Lietuvos raudonoji knyga. Ją išleido Aplinkos ministerija, solidų leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip ketverius metus. Lietuvos raudonoji knyga supažindina su šalyje saugomomis gyvūnų, augalų ir grybų rūšimis, joms gresiančiu pavojumi ir apsaugos būkle. Knyga parengta pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Joje aprašytos 566 gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, publikuojama iliustracijų ir paplitimo žemėlapių.

1951-ųjų rugsėjo 4 d. Kauno rajono Pabartupio kaime SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) surengtoje pasaloje, išduotas buvusio bendražygio, žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) visuomeninės dalies politinio skyriaus viršininkas, LLKS atstovas užsieniui Juozas Lukša (Vytis, Juodis, Skirmantas, Skrajūnas, Daumantas).

Atidžiau sekantieji dokumentikos ir publicistikos leidinių naujienas greičiausiai pastebėjo, kad pastaruoju metu išėjo ne viena knyga, susijusi su Vytautu Landsbergiu, jo veikla, mintijimais. Šį pavasarį Nacionalinė biblioteka išleido Mato Baltrukevičiaus knygą „Gražina tarp Landsbergių“. Knyga yra ir padėka Landsbergių šeimai už padovanotą šeimos biblioteką, kuri jau kelerius metus atverta visuomenei Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Būtent nuo užduoties užrašyti pasakojimą apie tai, kaip buvo sukaupta tokia turtinga kolekcija, prasidėjo knygos autoriaus kūrybinė kelionė.

1940 m. birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgalius ketino skirti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė – palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus, patvirtino didžiausią metinį biudžetą. Bažnyčia su nerimu laukė svarbios reformos – civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Ar rekordiškai speiguotą žiemą iškentusioje šalyje sužydės sodai? Kokia bus vasara?

„Ką jie mums padarė“ – tai knyga, kurios laukė lietuviai, patys kentėję miškuose, kalėjimuose, tremtyje ar emigracijoje, ir tie, kurie užaugo girdėdami skausmingus tėvų ir senelių pasakojimus. Tai knyga, kurioje atiduodama pagarba žuvusiems ir įvardijamos, pripažįstamos išgyvenusiųjų kančios. Kartu tai – moksliškai nepriekaištingas veikalas, kuriame aptariamas ir tarptautinis kontekstas, ir ilgalaikiai padariniai, ir naujausi tyrimai.

Kviečiame stebėti leidinio „Skaitymas kaip tikslas. Apie skaitymo skatinimo metodus ir tyrimus“ pristatymo tiesioginę transliaciją.

Nuo nepriklausomos valstybės paskelbimo praėjo daugiau kaip trys dešimtmečiai, todėl atsigręžti ir pažvelgti, kaip gyvenome anuomet, – ir prasminga, ir svarbu. Ypač kai savo mintimis dalijasi svarbiausias tų istorinių dienų architektas Vytautas Landsbergis.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga ne visoms šalims ir tautoms atnešė laisvę ir galimybę savarankiškai plėtoti savo valstybių ir visuomenių gyvenimą. Lietuva ilgiems metams pateko į sovietų gniaužtus, buvo izoliuota nuo laisvojo pasaulio, o šalyje likę žmonės prarado galimybę laisva keliauti. Priespauda ir judėjimo laisvės suvaržymai ne vieną lietuvį paskatino ryžtis pabėgimui iš sovietų Lietuvos.