Mediateka

Knygoje – apmąstymai atsakant į pačius svarbiausius gyvenimo klausimus iš Lietuvai nusipelniusių ir jos vardą pasaulyje garsinančių, išskirtinį požiūrį turinčių žmonių lūpų. Visi pokalbiai nutiko kruopščiai ruošiantis ir gyvai susitikus 2016–2020 m. įvairiose pasaulio vietose: kartais jaukiai svečiuojantis namuose Lietuvoje, o kartais porą savaičių būnant drauge su pašnekovu atokiame Korėjos vienuolyne.

Istorikas Mindaugas Tamošaitis knygoje „Atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi. Mykolo Sleževičiaus politinė biografija“ primena Lietuvai itin svarbią asmenybę ir akcentuoja iškilaus politiko indėlį į mūsų šalies demokratiją.

• Ar senovės lietuviai pelnytai laikomi sausumos vikingais?
• Kuri Lietuvos valdovė vadinta juodąja karaliene?
• Kodėl nepavyksta rasti Vytauto Didžiojo kapo?
• Kuris lietuvis pirmasis pamatė Egipto piramides?
• Kokias paslaptis slepia Hado karalystė Vilniaus požemiuose?

Lenkiškai rašęs poetas bei publicistas Vladislavas Sirokomlė 1860 metais parašė ir po metų Vilniuje išleido Lietuvos kraštotyros ir kelionių įspūdžių knygą „Nemunas nuo versmių iki žiočių“, kurią į lietuvių kalbą 1922 metais išvertė Vasario 16-osios Akto signataras, diplomatas Kazys Bizauskas. 1933 metais knyga išleista Kaune, o 1991 metais – Vilniuje.

Knyga „Nacionalpopulizmas: maištas prieš liberaliąją demokratiją“ yra išsami studija, kurią parašė du svarbiausi nacionalpopulizmo ir fašizmo tyrinėjimo ekspertai Roger Eatwell bei Matthew Goodwin. Ši filosofinio, publicistinio žanro knyga – žvilgsnis į įvairių šalių partijų raidą per pastaruosius 20 metų.

Ketvirtojo knygos „Didžioji Lietuva“ tomo autorę Birutę Valionytę ir įvadinio straipsnio autorių akademiką Eugenijų Jovaišą kalbina Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis.

Dienraščio „Šiaulių kraštas“ žurnalistė Živilė Kavaliauskaitė aplankė Irkutsko sritį, į kurią buvo ištremta beveik 40 tūkstančių lietuvių. Ką ji ten rado, praėjus daugiau kaip 7 dešimtmečiams nuo 1940-1941 m. tremčių? Savo knygoje „Trispalvė Irkutsko karštyje: Sibiro reportažai ir atgarsiai“ (2019) ji pasakoja apie susitikimus su ten sutiktais tremtiniais ir jų palikuoniais, aprašo žmonių asmenines dramas ir likimus. Ją kalbina Vidmantas Valiušaitis, LNB Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas.

Šiais metais leidyklos „Aukso žuvys“ išleistas debiutinis Rugilės Audenienės romanas „Vojaĝo“, kurio premjera įvyko Vilniaus tarptautinėje knygų mugėje, net ir tokiomis nepaprastomis sąlygomis atranda savo skaitytoją. Šiame tikrais įvykiais paremtame romane pasakojama apie tris keliones: mergaitės, su mama besistengiančios išgyventi Antrąjį pasaulinį karą Kupiškio apylinkėse, mergaitės tėčio, išvežto į Vokietiją priverstinių darbų, o pasibaigus karui – į Kazachstano lagerius statyti Balchašo miesto, ir esperanto kalbos, kuri karo metais ir sovietmečiu tapo uždraustąja kalba. Rašydama pirmąjį savo romaną rašytoja rėmėsi tetos dienoraščiu, išlikusiais senelio laiškais, kuriuos ji netikėtai atrado Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuje, šeimos pasakojimais ir Šiaurės Lietuvos regiono žmonių atsiminimais. Rugilė Audenienė tikisi, jog romanas paskatins jos kartos žmones labiau domėtis savo tėvų ir senelių, savo šeimos, giminės ir krašto istorija ir ją užrašyti.

Gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena. Pilietinį pasipriešinimą įkūnija pokario partizaninio karo, pasipriešinimo sovietinei okupacijai, laisvės kovų istorija. Šią ypatingą dieną Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko knygos „Lietuvos partizanų valstybė“ pristatymas. Pokalbyje dalyvavo knygos autoriai – archeologas prof. dr. Vykintas Vaitkevičius ir istorikė dr. Aistė Petrauskienė – bei literatūrologas, kultūros tyrinėtojas doc. dr. Darius Kuolys.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais minime didžio Lietuvos rabino, religinės minties lyderio ir iškiliausio litvakų kultūros atstovo Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines, šiuos metus paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

Gegužės 5 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos studijoje viešėjo literatūrai skirto žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius poetas Antanas Šimkus, kuris pristatė naujausią, karantino laikotarpio „Metų“ balandžio mėnesio numerį ir skaitytojams anonsavo būsimų gegužės ir birželio „Metų“ numerių turinį. Ta proga vyriausiasis redaktorius papasakojo ir apie artimiausius „Metų“ bendradarbius bei kūrybišką redakcijos komandą ir dar daug įvairių viešai nematomų detalių apie redakcijos darbo užkulisius išryškindamas meninę vertę kaip vieną svarbiausių leidinio tapatybės ženklų.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga ne visoms šalims ir tautoms atnešė laisvę ir galimybę savarankiškai plėtoti savo valstybių ir visuomenių gyvenimą. Vidurio ir Rytų Europos šalys ilgiems metams pateko į sovietų gniaužtus, buvo izoliuotos nuo laisvojo pasaulio.

Rašytojo Vido Morkūno novelių rinktinė „Pakeleivingų stotys“ (2019, leidykla „Odilė“) Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto buvo išrinkta kūrybiškiausia 2019-ųjų metų knyga dar gerokai prieš karantino laikotarpį. Pokalbyje svarstoma, ar ji galėtų būti skaitoma kitaip šiame laikotarpyje ir ar tas pasikeitęs kontekstas keitė autoriaus požiūrį į šią knygą ir į savo paties kūrybą. Į pokalbį LNB TV studijoje rašytojas įsijungė tiesiai iš savo darbo kambario namuose, todėl pokalbis nuo knygos pasisuko ir apie pačiam rašytojui svarbius kūrybinės laboratorijos dalykus ir planus.

Grožinių kūrinių vyresniesiems paaugliams per metus išleidžiama gana mažai, o šiai auditorijai skirtus lietuvių autorių kūrinius paprastai galima suskaičiuoti ant vienos, o sėkmingų metų atveju ant abiejų rankų pirštų.

Pokario partizaninio pasipriešinimo istorija ir patirtys šiuolaikinėje visuomenėje sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Šia tema domisi ne tik tyrėjai, bet ir plačioji visuomenė. Ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai, bandymo išsaugoti Lietuvos valstybingumą naratyvas išlieka svarbus informacinių karų kontekste, prisideda prie visuomenės pilietinio sąmoningumo ir aktyvumo ugdymo.