Čilė, dažnai pavadinama „pasaulio pakraščiu“, yra siaura ir ilga Pietų Amerikos valstybė vandenyno pakrantėje. Sudėtingos Čilės geografinės sąlygos daro įtaką ir bibliotekų sistemai, ir bibliotekų paslaugoms. Jei vertintume tik bibliotekų statistiką, galėtume pastebėti, kad naudojimosi bibliotekomis rodikliai šioje šalyje galėtų būti ir įspūdingesni, tačiau ne viskas gali būti matuojama vien skaičiais. Bibliotekos randa būdų pasiekti atokiausias Čilės vietoves, suteikti skaitmeninę populiariausios literatūros prieigą, ateiti į pagalbą įkalinimo įstaigose esantiems žmonėms, ugdyti jaunimo skaitmeninius įgūdžius.
Kalbamės su Čilės lietuve, EIFL viešųjų bibliotekų inovacijų programos poveikio vadove dr. Ugne Lipeikaite. Pastarąjį 10-metį Ugnė dirba su Afrikos bibliotekomis, ugdydama bibliotekininkų technologinius ir informacinius įgūdžius.
• Kokių neįprastų formų įgyja Čilės bibliotekos?
• Kaip veikia bibliotekos Čilės sostinės Santjago metro stotelėse?
• Kokias paslaugas teikia įkalinimo įstaigų bibliotekos?
• Kokia Čilės biblioteka yra knygų skolinimo lyderė?
• Kas yra pagrindiniai Čilės bibliotekų vartotojai?
• Kiek procentų bibliotekų vartotojų yra skaitmeniniai vartotojai?
• Kodėl interneto prieiga Čilėje nebėra viena pagrindinių skaitmeninės atskirties problemų?
• Kodėl teksto suvokimo problema tampa ta esmine problema, į kurią turės orientuotis bibliotekos ateityje?
• Koks bibliotekininko vaidmuo Čilės bibliotekų bendruomenėse?
• Kuo sužavėjo Santjago viešoji biblioteka pirmąkart ją išvydusią Ugnę?
• Kokiam įkvėpimui EIFL skatina Afrikos šalių bibliotekas?
• Dėl kokios priežasties pandemijos metu žmonės tiesiog užgriuvo bibliotekas?
• Kaip žmonės atrado internetą ir kokias galimybes jis atvėrė?
• Kokius linkėjimus perduoda Ugnė Lietuvos bibliotekoms?
Pašnekovė: dr. Ugnė Lipeikaitė, EIFL viešųjų bibliotekų inovacijų programos poveikio vadovė, Čilės lietuvė.
Malonaus ir naudingo klausymosi!