Apie tai, kad kalba turi būti vaizdinga, mus mokė mokykloje. Tai reiškia, kad kalba turi būti tokia, kad skaitytojui ar klausytojui jo sąmonėje sukurtų vaizdą. Kiek toks vaizdas gali būti iš anksto nuspėjamas? XXI amžiuje tekstai skleidžiasi multimedijinėje terpėje ir tekstą lydi ir/arba keičia statiškas arba judantis vaizdas ir/arba garsas. Gal vaizdingumo imperatyvas kalbai išnyko arba pakito? Ar tikrai XXI amžiaus vaizdinga kalba tebėra tokia, kokia buvo XIX amžiuje? Kas apskritai yra vaizdinga kalba ir kokiomis priemonėmis ji kuriama? Šiuos ir kitus klausimus prof. Jolanta Zabarskaitė užduoda rašytojui Valdui Papieviui. Kviečiame klausytis pokalbio!