Kirilika: ko nežinome

Kalbos klubas plius tęsia pasaulio rašto sistemų istoriją. Apie slavų rašmenis – kiriliką ir glagoliką – kalbėjomės su Lietuvių kalbos instituto mokslininke, senosios slavų ir sentikių raštijos tyrėja daktare Nadežda Morozova. Lietuvos kultūros istorijoje kiriliniai rankraščiai yra svarbūs Lietuvos istorijos šaltiniai. Nacionalinėje bibliotekoje yra saugoma XIV a. pab. – XX a. I pusės dokumentų, rašytų bažnytine slavų kalba, kolekcija, kuri yra įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą.

Nadežda Morozova papasakojo nežinomų ar mažai žinomų dalykų. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad pirmosios slaviško rašto sistemos – glagolikos – būta tik Kroatijoje, ir tik iki XIX amžiaus vidurio, bet Vilniuje mes turime antkapio užrašą šia slavų rašto sistema? Ar galėjo taip nutikti, kad sentikiai išsikraustė iš Rusijos dėl rašto reformos? Į šiuos klausimus Nadežda pateikia įdomius atsakymus, bet, svarbiausia, – ji pristato, kokie pasaulio atminties turtai, parašyti bažnytine slavų kalba, saugomi bibliotekoje.