Kalbos klubas plius tradiciškai mini Frankofoniją Lietuvoje. Klube svečiavosi prancūzų literatūros vertėjas, filosofas, poliglotas Vincentas Klipčius.
Kalbėjomės apie tai, kokių prancūziškų knygų trūksta, ką reikėtų skubiai išversti. Pokalbyje išryškėjo ir probleminiai klausimai, pavyzdžiui, ar skaitančioji Lietuvos visuomenė jau yra pakankamai atvira literatūrai, kuri neturi mūsų kultūrinėje sąmonėje tradicinės vietos. Leidėjai skeptiškai žiūri į Šiaurės ir Vakarų Afrikos, Indijos vandenyno salų prancūziškai rašančius autorius ir ypač autores, nes mano, kad jie ir jos neras savo skaitytojo. O juk per vertimus į lietuvišką kultūrą ateina pasaulio įvairovė ir vienovė tuo pačiu metu, kai kitas ir kita nebepriimami kaip svetimieji. Taip tirpsta uždarumo ledai. Kalbiniai pasaulėvaizdžiai prancūzų ir lietuvių kalbose yra skirtingi – o tai reiškia tik vieną, – juos suliedami per geros kokybės vertimus, mes turtėjame.