Prieš karantiną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriuje nusprendėme, kad Kalbos klubas turi turėti ir savo palydovą – Kalbos klubą+. Norėdami pasiekti išsikeltus tikslus – giliau suvokti kalbos fenomeną, jo įvairiapusiškumą, norėdami išmokti naudotis visomis kalbos teikiamomis galimybėmis, suvokti kalbos galias mūsų gyvenimuose – turime kalbėtis ir apie kitas kalbas, jų įtakas lietuvių kalbai ir kultūrai ir / arba lietuvių kalbos įtaką kitoms kalboms ir kultūroms. Todėl ir gimė Kalbos klubo+ idėja.

Pirmasis pokalbis bus – žinoma – apie sanskritą. Kodėl? Todėl, kad ši kalba yra viena iš mūsų nacionalinio naratyvo dedamųjų, kažkada atlikusi svarbų vaidmenį tautiniam Lietuvos atgimimui kuriant nacionalinę nepriklausomą Lietuvą. Dėl panašumo į sanskritą XIX amžiuje, lyginamosios kalbotyros suklestėjimo laikotarpiu, lietuvių kalba tapo tyrimo ir dėstymo objektu prestižiškiausiuose Europos universitetuose, o žymiausi to meto indoeuropeistai važiavo į Mažają ir Didžiąją Lietuvą rinkti lietuvių kalbos duomenų ir mokytis. Tuo laikotarpiu atsirado garsioji prancūzų kalbininko Antoine’o Meillet frazė, kurią persakome Lietuvos bičiuliams visame pasaulyje: jei norite išgirsti, kaip kalbėjo daugelio Europos tautų protėviai indoeuropiečiai, turite atvažiuoti į Lietuvą ir pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis.

Pokalbyje dalyvauja VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius, sanskritologas Vytis Vidūnas. Svečią Valstybingumo erdvėje kalbina lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė.