COVID-19 naratyvo analizė iš kalbinės ir sociologinės perspektyvos: ar kalba veikia visuomenę?

Kaip žadėta Kalbos klubo klausytojams, naujuose pokalbiuose tęsiama Covido19 naratyvo analizė. Kokius naratyvą(us), susiformavusius karantino metu, mato sociologas dr. Liutauras Labanauskas? Ar naratyvo(ų) atsiradimui turėjo įtakos kalbinė raiška: leksika, metaforos, gramatinės formos, sintaksė? Kaip apskritai iš sociologinių tyrimų perspektyvos atrodo kalbos įtaka visuomenei?

Mes puikiai žinome, kas yra sociolingvistika. Jos kryptis – tyrimai, kuriais siekiama sužinoti, kaip visuomenė keičia kalbą. O gal apverskime šią problematiką ir pamąstykime, kaip kalba keičia visuomenę? Įvairiose socialinėse aplinkose komunikuojant pasirenkami skirtingi komunikavimo kodai. Ar jie daro įtaką visuomenės raidai, vertybėms, prioritetams? O posovietnis autoritarinis mąstymas jau nebeatsispindi mūsų kalboje? Galbūt tam tikros posovietinį, nekritišką, nelaisvą mąstymą implikuojančios leksikos, gramatikos, sintaksės klišės vis dar veikia mums nežinant?

Apie tai ir dar daugiau pokalbyje su sociologu dr. Liutauru Labanausku.