Renginiai ir parodos

Paroda „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ (pranc. Romain Gary: un retour à Vilnius) siekia supažindinti su rašytojo Romaino Gary (1914–1980) literatūrine kūryba ir išskirtine asmenybe. Rašytojas jau seniai tapo svarbia daugiakultūrio Vilniaus istorijos dalimi, o jo, kaip tikro humanisto ir pasiaukojančio kovotojo už laisvę, aktualumas šiandienos permainingame pasaulyje, kai demokratijai ir humanistinėms vertybėms iškilo grėsmė, tik dar ryškesnis.  

Kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančią dailininko Mindaugo Skudučio tapybos parodą. Ekspoziciją sudaro beveik pusšimtis pastarųjų dešimties metų peizažo ir portreto, natiurmorto ir tematinės kompozicijos žanro kūrinių.

Kviečiame apsilankyti Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse – čia visą kovą bus eksponuojama moksleivių konkurso „Mes užaugome laisvi“ dalyvių kūryba. Darbus pristato jauni (7–18 metų) Lietuvos piliečiai, sąmoningi ir aktyvūs, veržlūs ir kūrybingi.

Lietuvių kalbos dienoms skirtoje vieno eksponato parodoje pristatomas Mažosios Lietuvos Būdviečių parapijos kunigo Teodoro Lepnerio (1633–1691) kūrinys „Prūsų lietuvis“ (Der Preusche Littauer, 1744). Tai Gdanske išleistas antras reikšmingiausias etnografinis veikalas apie lietuvininkus. Jo pirmtakas – tik rankraščiu išlikęs Mato Pretorijaus (apie 1635–1704) kūrinys lotynų kalba „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“ (Deliciae Prussicae, apie 1670–1695).

Fotografija – sustabdyta akimirka. Kaip ir literatūroje, fotografijoje yra daugybė stilių ir raiškos formų, o menines vertes savitai dėlioja laikas ir aplinkybės. Šiandien rašytojai Alis Balbierius, Dainius Dirgėla, Ričardas Šileika ir Mindaugas Valiukas ne tik rašo, leidžia knygas, bet ir visur su savimi nešiojasi ištikimą draugą – fotoaparatą. Tarp jų būtų galima įterpti ir Algimanto Zurbos (1942–2018) vardą.

Vasario 1–28 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse galima susipažinti su Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos 1–7 klasių Dailės skyriaus moksleivių kompozicijos darbų paroda.

Paroda pasakoja apie Lenkijos Respublikos emigracinės vyriausybės ir Lenkijos pogrindžio valstybės vaidmenį informuojant pasaulį apie Holokaustą ir žydų gelbėjimą vokiečių okupuotose teritorijose. Parodos idėja kilo Lenkijos ambasadai Šveicarijoje ir Pileckio institutui atlikus tyrimus, kuriais remiantis paskelbtas žydų, vadinamosios Ładosio grupės pastangų dėka gavusių Pietų Amerikos šalių pasus, sąrašas. Šie pasai išgelbėjo daugelio jų gyvybes. Paroda išsamiai pristato Ładosio grupės ir jos pagrindinių veikėjų, tarp jų Chaimo Eisso ir Aleksandro Ładosio, veiklą.

Sausio 26 d. Nacionalinėje bibliotekoje atidaroma Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato prof. Kęstučio Grigaliūno personalinė paroda „Lietuvos žydai, grįžę iš nacių konclagerių“. Kuratorė Natalija Arlauskaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė. Parodoje pristatomos 335 fotografijos, pateikiamos trumpos Lietuvos žydų, grįžusių iš nacių konclagerių, biografijos.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į dviejų iškilių dailininkų ‒ tėvo ir sūnaus ‒ Broniaus (g. 1933 m.) ir Šarūno (g. 1960 m.) Leonavičių kūrybos parodą „Tarp kasdienybės ir pasakos“. Joje eksponuojamos Broniaus Leonavičiaus iliustracijos Martyno Vainilaičio mitologinei pasakai „Bruknelė“ ir Šarūno Leonavičiaus iliustracijos Kristijono Donelaičio poemai „Metai“.  

Vieno žymiausių Lietuvos fotomenininkų ir spaudos fotografų Ramūno Danisevičiaus darbų parodoje „Arabeskos“ – 25 fotografijos, nušviečiančios šiuolaikinio Egipto kultūrą ir tradicijas. Ši paroda – tai vienas iš Užsienio reikalų ministerijos organizuojamų renginių, skirtų paminėti gruodžio 18-ąją – Tarptautinę arabų kalbos dieną. Tikimasi, kad paroda „Arabeskos“ sužadins norą geriau pažinti ir suprasti arabų šalių gyvenimą ir kultūrą.

Įgyvendindamas projektą „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje: įveikiant stigmatizaciją ir netoleranciją“ Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras (NRTIC) kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) rengė žurnalistų ir fotografų mokymus Klaipėdoje ir Kaune, kūrybinius rašinių ir fotografijų konkursus. Vienas iš projekto tikslų – rengiant parodas prisidėti prie informacijos apie religinę įvairovę sklaidos, žmonių teisės reikšti savo įsitikinimus ir religijos laisvės puoselėjimo Lietuvoje. Projekto metu pristatytų mokslininkų tyrimų duomenys leidžia teigti, kad Lietuvos gyventojai išpažįsta įvairius religinius tikėjimus, skirtingai juos pritaiko savo gyvenime, o religinės mažumos Lietuvoje vis dar yra stigmatizuojamos ir marginalizuojamos.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia dalyvauti senojo dokumentinio paveldo parodoje „Theatrum libri“, skirtoje paminėti šimtmetį nuo pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Paroda siekiama naujai ir šiuolaikiškai pažvelgti į archyvą kaip į dinamišką istorinį reiškinį. Ankstyvųjų Naujųjų laikų knygų archyvai – tai tikri veiksmo teatrai, kurių centrinė ašis ir gyvybinė energija – nenumaldoma žmogaus aistra žinoti.

Viduramžiais tarp 820 ir 830 m. pačiame Europos vakarų pakraštyje esančioje Galisijoje buvo aptiktas laidojimo statinys. Netrukus nustatyta, jog jame rasti apaštalo Jokūbo palaikai. Šis atradimas pakeitė Europos istoriją: žinia greitai pasklido po žemyną ir nuo tų laikų per ilgus amžius tūkstančiai piligrimų keliavo ir tebekeliauja į Santjago de Kompostelą aplankyti apaštalo relikvijų.

Lapkričio 9 d. – gruodžio 7 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojama paroda „Praeitis – ateičiai“.

Istorinis Vilnius dažnai sutapatinamas su seniausia miesto dalimi, kurią iki XVIII a. juosė gynybinė miesto siena. Tokią interpretaciją pateikė ir nacionalinio piešinių konkurso kvietimą papildęs temos paaiškinimas. Natūralu, kad pasiremdami juo moksleiviai savo piešiniuose dažniausiai vaizdavo tradicinės reprezentacijos objektais tapusius Vilniaus senamiesčio pastatus: Aukštutinės pilies bokštą, Vilniaus arkikatedrą su varpine, Šv. Onos bažnyčią, Vilniaus universiteto ansamblio Šv. Jonų bažnyčią. Pažymėtina, kad dauguma šių objektų yra sakralinės architektūros paveldo dalis – taip pateisinamas Vilniaus, kaip šimto šventyklų miesto, vardas, tęsiama nusistovėjusi miesto vaizdavimo tradicija. Kitas Vilniaus kultūrinio paveldo atributas, ryškus moksleivių piešiniuose, – miesto legendos. Didžiojo kunigaikščio sapne staugiantis geležinis vilkas, požemiuose tūnanti pabaisa Baziliskas yra neatsiejama romantizuoto pasakojimo apie Vilnių dalis. Lengvai atpažįstami simboliai ir vietovės atsiradimo legendos yra kertiniai paveldo, kaip sąmoningo kultūrinio konstrukto, elementai. Įdomu, kaip skirtingai šiuos elementus komponavo ir jų formomis žaidė piešinių autoriai.