Mediateka

Institutas „Liberalis“ ir Nacionalinės bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius kviečia į liberalių diskusijų klubą pasvarstyti „Koks bus pasaulis su Donaldu Trumpu?“

Nacionalinės bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetu jau šeštąjį kartą organizuoja renginį, skirtą strategiškai numatyti ir įvertinti įvairiems įvykių scenarijams (pasaulinio, regioninio ar nacionalinio lygmens), 2025 m. vienaip ar kitaip galinčius būti susijusius su Lietuva.

V. Tarasovas – vienas žymiausių mūsų šalies menininkų. Muzikantas, perkusininkas, režisierius ir pedagogas, būdamas 14 m., savo kūrybinį kelią pradėjo grodamas Archangelsko džiazo ir estradiniuose ansambliuose. 1966–1967 m. studijavo Leningrado konservatorijoje, tačiau už džiazo sklaidą buvo iš jos pašalintas. Nuo 1967 m. gyvena ir kuria Lietuvoje.

Lapkričio 26 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija tema „Porinkiminė situacija Lietuvoje: pasekmės ir perspektyvos“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia savo 105-ąsias metines ir rengia tarptautinę konferenciją „Memory Institutions and the State: Connecting History, Understanding the Present, and Building a Future“ („Atminties institucijos ir valstybė: susiejant istoriją, suprantant dabartį ir kuriant ateitį“). Šiuo renginiu, kurį organizuoja bibliotekos Valstybingumo centras, siekiama nagrinėti dinamišką santykį tarp atminties institucijų, tautos ir valstybės įvairiais istoriniais bei kitais pjūviais.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia savo 105-ąsias metines ir rengia tarptautinę konferenciją „Memory Institutions and the State: Connecting History, Understanding the Present, and Building a Future“ („Atminties institucijos ir valstybė: susiejant istoriją, suprantant dabartį ir kuriant ateitį“). Šiuo renginiu, kurį organizuoja bibliotekos Valstybingumo centras, siekiama nagrinėti dinamišką santykį tarp atminties institucijų, tautos ir valstybės įvairiais istoriniais bei kitais pjūviais.

Per dvidešimtąjį amžių daugelyje mūsų gyvenimo sričių yra fiksuojama daugybė nusistovėjusių, tradicija virtusių hierarchinių santykių. Dabar daugeliu atvejų jie jau yra inertiški ir sukelia pokyčių bei kardinalaus pervertinimo poreikį. Šiandiena su dirbtinio intelekto įsiveržimu į daugelį gyvenimo sričių, politinių pokyčių dinamika, kultūrinių ir komunikacinių stereotipų griūtis demonstruoja kritišką visuomenių požiūrį į daugelio hierarchinių santykių egzistavimą. Šiems klausimams ir yra skiriamas šis seminaras-diskusija.

Kas yra fantastinė literatūra? Kur jos ištakos, ar visada galima atskirti mokslinę ir maginę fantastiką (fantasy)? Kaip nutiko, kad šis žanras įgijo milžinišką įtaką kultūrai, popkultūrai ir kontrkultūrai? Kokie šio žanro pagrindiniai autoriai, temos, ir kodėl ją skaito milijardai? Kuo žavi daugiatomiai romanai (virstantys ilgiausiais serialais), ką jie atskleidžia apie mus ir visuomenę? Ir kaip nutiko, kad Lietuvoje fantastika vis dar laikoma menkaverte literatūra? Kviečiame apie tai pasikalbėti mokytojus, bibliotekininkus ir visus, kam įdomu tai, ko nemoko mokykloje.

Ar lietuviai skaito mažiau? Kokias temas, literatūros žanrus renkasi, kokiais būdais gauna pačią skaitomą lektūrą ir ar populiarėja garsinės knygos bei elektroniniai leidiniai? Konkrečių atsakymų ir tikslesnių, statistika paremtų duomenų apie tai neturėjome nuo 2015 m., kai VšĮ „Laikas skaityti“ iniciatyva buvo atliktas tyrimas „Lietuvių skaitymo įpročiai“ (atliko „Spinter tyrimai“). Kultūros ministerijos iniciatyva šių metų kovo 20 d. – balandžio 5 d. rinkos analizės ir tyrimų grupė „RAIT“ surinko reprezentatyvių duomenų, o juos apibendrino tyrimų ir dizaino agentūra „The Critical“.

Demokratijos kokybė priklauso ne tik nuo efektyvios demokratinių institucijų veiklos, bet ir nuo piliečių požiūrių.

Birželio 3-6 dienomis Vilniuje, Panevėžyje, Kupiškyje vyks II Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų forumas „Bibliotekų vaidmuo sprendžiant demokratinės visuomenės iššūkius“.

Devynioliktąjį kartą vykstanti akcija „Metų knygos rinkimai“ artėja prie kulminacijos – gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, paaiškės, kokios knygos šiais metais skaitytojų išrinktos pačiomis geriausiomis.

Lietuvos kelias į Europos Sąjungą buvo ilgas ir sudėtingas procesas. Nors mirties bausmės panaikinimas ir nebuvo tiesioginė narystės Europos Sąjungoje sąlyga, tačiau įstojimas į Europos Tarybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pasirašymas demonstravo Lietuvos ryžtą „grįžti į Europą“. 1993 m. Lietuvai prisijungus prie Europos Tarybos taip pat buvo įsipareigota ratifikuoti ir konvencijos 6-ąjį protokolą dėl mirties bausmės panaikinimo.

2024 m. gegužės 1 d. žymi svarbų etapą Lietuvai – dvidešimtmetį nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Ši sukaktis – gera proga apmąstyti, kaip ES narystė per du dešimtmečius paveikė mūsų šalies raidą, koks buvo Lietuvos kelias nuo 2003 m. referendumo ir įstojimo 2004 m. į ES iki šių dienų?

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginio metu Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys apdovanos geriausius metų bibliotekininkus (Geriausias metų bibliotekininkas, Geriausias metų bibliotekos vadovas ir Geriausias metų jaunasis bibliotekininkas).