Mediateka

Kalbos srautas yra nenutrūkstamas ir nuolat kintantis. Kalba koreliuoja su tikrove, todėl, kaip sakė Alphonso Lingis, kiekvieną akimirką iš naujo pavadina dūzgiantį, zvimbiantį, murmantį, traškantį ir gaudžiantį pasaulį.

Kalbos klube plius su profesoriumi, senosios raštijos tyrinėtoju Sergejumi Temčinu kalbėjomės apie Pranciškaus Skorinos asmenybę, veiklą ir leidyboje naudotas kalbų strategijas.

Atidedame mokslingus pokalbius į šalį ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga dalijamės žmogiška, tikra, išskirtine istorija.

Su profesoriumi Gintautu Mažeikiu, vienu žymiausių ir įdomiausių Lietuvos filosofų, kalbėjomės apie įdomų kalbos reiškinį – performatyvumą.

„Kalbos klube plius“ tęsiame pokalbius apie pasaulio rašto sistemas. Šį kartą su Vilniaus universiteto kartvelų kalbos dėstytoju Giorgijumi Kobakhidze kalbamės apie kartvelų raštą – unikalią sistemą, šimtmečius išlaikytą nedidelės kalbinės bendruomenės (daugiau kaip 3,2 mln. gyventojų 2014 m. surašymo duomenimis).

Velykų laikotarpiu į „Kalbos klubą“ pakvietėme Antaną Smetoną. Kalbėjomės apie krikščioniškus vardus lietuvių vardyne. Tačiau pokalbis išsiplėtė – atsigręžėme į lietuvių ir kitų tautų asmenvardžių sistemas, pagoniškus dvikamienius lietuvių vardus, gijas, per vardus mus jungiančius su Vakarų Europos krikščionybe.

„Kalbos klube plius“ viešėjo poetas ir vertėjas Dainius Gintalas. Smagiame pokalbyje aptarėme, kaip ir kodėl į Dainiaus gyvenimą atėjo prancūzų kalba.

Kovo 11-osios proga „Kalbos klube“ – apie tai, kad svarbu saugoti ne tik geopolitinę, bet ir skaitmeninę laisvę.

„Kalbos klube“ tai antras pokalbis su Milda Matulaityte-Feldhausen, komunikacijos specialiste, autore, publiciste, „Žinių radijo“ laidų kūrėja, jautriai ir giliai tyrinėjančia mūsų kasdienybę.

„Kalbos klubas“, skirtas Vasario 16-ajai

Kalbos klube plius prof. dr. Jolanta Zabarskaitė pradeda pokalbius apie įvairias rašto sistemas ir jų paplitimą pasaulyje. Šių pokalbių tikslas parodyti, kad raštas nėra vien tik techninė medija, skirta užrašyti informacijai, bet kultūros artefaktas, kuriame glūdi istoriniai įvykiai, įtakos, pergalės ir pralaimėjimai.

„Kalbos klube“ prof. dr. Jolanta Zabarskaitė su propagandos ekspertu doc. dr. Mantu Martišiumi aptaria, kaip karas išryškino kalbinės raiškos svarbą atpažįstant ir vertinant priešo propagandą.

Su šriftų kūrėja, dizainere Gaile Pranckūnaite kalbėjomės, kas yra šriftai – labiau komunikacija ar menas. Arba kiek kalbos glūdi šrifto formoje. Palietėme ir kalbos technikų klausimą: kaip tinkamai parinktas šriftas gali sustiprinti kalbinę siunčiamos žinutės raišką.

Mūsų Kalbos klube svečiavosi „Blue-Yellow“ įkūrėjas ir vadovas Jonas Ohmanas. Norėjome kalbėtis apie kalbą ir karą, bet daugiau kalbėjome apie patį Joną – rašytoją, vertėją, kalbų mokytoją, žmogų, kuris kalba 8 kalbomis. Jonas pasakojo, kodėl jis nori mokytis kalbų, kodėl mano, kad nepakanka vien anglų kalbos. Jis sakė, kad ukrainiečiams nuolat primena, jeigu jie nekalbės ukrainietiškai – karo baigtis gali būti abejotina. Palietėme ir ukrainiečių komunikavimą rusiškai Lietuvoje. Taigi – šis pokalbis, būdamas apie Joną, vis tiek krypo į  kalbą ir karą. Pasiklausykite.

Kalbos klubo autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Su Milda Matulaityte-Feldhausen, autore, publiciste, radijo laidų vedėja, kalbamės, kad kalba, kaip ir viskas pasaulyje, prasidėjus globalizacijai, tapo taki (vieno žymiausių globalizacijos tyrinėtojų filosofo Zygmunto Baumano sukurtos sąvokos prasme). Globalizacija kalbas veikia ne tik per anglų kalbą, bet ir per tai, kad žmogus tapo šiuolaikiniu nomadu. Anksčiau stabilios, geografiškai apibrėžtos kalbinės bendruomenės tapo takios – žmonės išvyksta ir atvyksta, ieško geresnio gyvenimo, dirba daugiakalbėse kompanijose ir t. t.