Meno edukacijų ciklas: „Tapyba kiaušinine tempera: istorija, technika, kūriniai“

Kiaušininė tempera – labai plačių galimybių ir viena patvariausių tapybos technikų. Jos savybes iliustruoja pirminės žodžio tempera reikšmės (lot. tempero, temperāre) : (nu)raminti, (su)švelninti, (su)šildyti; tinkamai (su)maišyti, (su)jungti. Tai švelni, lėta ir į koncentraciją vedanti tapybos technika, sujungianti ne tik sunkiai susimaišančius kiaušinio trynį (jame yra vandenyje netirpių riebalų) ir vandenį, bet amžius ir pasaulėžiūras: Antiką ir šiuolaikybę, pagonybę ir krikščionybę.

Po Antrojo pasaulinio karo intensyviai kiaušininę temperą savo kūryboje naudojęs JAV dailininkas Andrew Newell Wyeth (1917-2009) sako, kad kiaušininė tempera privertė jį sulėtinti tapybos tempą ir leido pasiekti puikius vaizduojamų tekstūrų efektus. Šioje edukacijoje trumpai pristatoma technikos kelionė nuo Senovės Romos iki XX amžiaus Lietuvos, pademonstruojamas jos gamybos būdas. Pažintį su senosiomis tapybos technikomis remia Lietuvos kultūros taryba.