Kada užsuksi? Paroda „Apie knygeles ir knygynėlius: XX a. I pusės lietuviški knygynai Vilniuje“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje veikia paroda „Apie knygeles ir knygynėlius: XX a. I pusės lietuviški knygynai Vilniuje“. 700 metų gimtadienį švenčianti sostinė įkvėpė grįžti bent šimtmetį atgal ir žvilgtelėti į daugiabriaunę to meto knygynų veiklą, atskleisti šių įstaigų – savitų organizmų su savo interesais, klientūra – atmosferą, atkreipti dėmesį į leidybos tendencijas ir galimybes.

Ši paroda – bandymas atskleisti knygyno atmosferą, atkreipti dėmesį į to meto leidybos tendencijas ir galimybes, įvairialypę knygynų veiklą, sulaukdavusią iššūkių. Įdomu, jog anuomet knygynas (knygų krautuvė, knyginyčia) buvo suprantamas kur kas plačiau nei komercinės paskirties knygų pardavimo vieta. Knygynų kultūrines, šviečiamąsias funkcijas rodė jų ryšiai su bibliotekomis ir skaitymu. Jau 1905 m. siūlyta, kad knygynai už tam tikrą mokestį duotų žmonėms pasiskaityti parduodamų knygų, būtų kuriamos vadinamosios „pasiskolinimo skaityklos“. Knygynų klientai anuomet taip pat vadinti ne pirkėjais, o skaitytojais, taip pabrėžiant ryšį su knyga, kalba.

Knygynai buvo ir lietuvių inteligentų susibūrimo vieta, čia svarstyti visuomenės, švietimo ir gyvenimo klausimai. Įdomu, kad to meto knygynas atliko ir savitą universalinės parduotuvės funkciją. Čia lankytojai galėjo įsigyti pašto ženklų, vokų, rašalo tablečių, plunksnakočių, degtukų, sagų, muilo, žvakių ir net mikroskopų.

Parodos rengėjai už geranorišką bendradarbiavimą dėkoja Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, Šatrijos Raganos bendrijai ir ypač Marijos ir Jurgio Šlapelių namui-muziejui, parodai geranoriškai paskolinusiam svarbių eksponatų, nuotraukų, padedančių atkurti XX a. pirmosios pusės knygyno aplinką.

Paroda eksponuojama iki 2024 m. kovo 17 d.