Kiek atitinka tikrovę lietuviškas frazeologizmas „kinų raštas“?

Kinų kalbos (pabrėžiame – sakome tai daugiskaita) yra ir politinė, ir kultūrinė, ir net globalizacijos aktualija. „Kalbos klube plius“ klausiame: kiek svarbiausių kinų kalbų ir (arba) tarmių šiuo metu vartojama pasaulyje, ką reiškia sąvoka mandarinų (pareigūnų) kalba, kokia kinų kalba taivaniečiai?

Lietuviai apie neįveikiamai sunkų dalyką sako kinų raštas. Kada atsirado kinų rašto ženklai – hieroglifai piktogramos, kuo jie skiriasi nuo hieroglifų ideogramų? Ar tikrai hieroglifas trys moterys reiškia triukšmą? Kiek svarbi tartis kinų kalbose, kuriose semantinė reikšmė kinta nuo tarimo tono? Kaip tada susikalbėti žmonėms, neturintiems muzikinės klausos? Ar kinų rašto sistema veikia jų pasaulėjautą, pasaulėkūrą ir pasaulėvoką? Ar šie lietuvių ir kinų (o ir bet kokios kultūros apskritai) pamatiniai elementai labai skiriasi? 

Į šiuos ir kitus prof. dr. Jolantos Zabarskaitės klausimus atsako Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktorantas, sinologas Balys Astrauskas.