Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap

Mediateka

Lietuvių ir anglų kalbų santykiai visuomenėje

„Kalbos klube“ tai antras pokalbis su Milda Matulaityte-Feldhausen, komunikacijos specialiste, autore, publiciste, „Žinių radijo“ laidų kūrėja, jautriai ir giliai tyrinėjančia mūsų kasdienybę.

Ankstesniame pokalbyje, skirtame karui ir kalbai, aptarėme, kad tebeturime dar daug sovietinio palikimo – mums visiškai nerėžia ausies rusų kalba, kuria komunikuoja karo pabėgėliai. Kasdienėse situacijose nejaučiame poreikio pagarbiai, bet tvirtai parodyti, kad ilgesniam laikui čia apsistoję ukrainiečiai turėtų išmokti bent šnekamąja kalba bendrauti lietuviškai. Mes nesusimąstydami pereiname į rusų kalbą šnekėdami su jais ir ekonominiais emigrantais iš Rytų.

O kaip kasdienybėje vertiname anglų kalbą?

„Lietuvių kalbos dienų“ proga norėjosi atsitraukti nuo karo išprovokuoto klausimo, kokia rusų kalbos vieta mūsų socialinėje sąmonėje, ir grįžti prie klausimo, ne vienus metus keliančio aistras: kokia yra ir kokia turėtų būti anglų kalbos vieta mūsų gyvenimuose. Viešojoje erdvėje aktyviai veikia du naratyvai: anglų kalba kenkia lietuvių kalbai ir anglų kalba „išgelbės“ Lietuvos vakarietiškumą. Kokios Mildos Matulaitytės-Feldhausen įžvalgos?

Kalbame apie keltiną lietuvių „kalbos prestižą“. Bet juk tai įmanoma tik kalbą lyginant su kuo nors (kalba, tarme), kas neturi arba yra aukštesnio prestižo. Gal pasąmonėje lyginame lietuvių ir anglų kalbą?

Apie viską išsamiai pokalbyje.

Taip pat žiūrėkite

2024 m. gegužės 21 d.

Persų raštijos tūkstantmetis

2024 m. balandžio 11 d.

Dirbtinio intelekto haliucinacijos

2024 m. vasario 21 d.

Kam priklauso kalbos teisės?

2024 m. vasario 7 d.

Kirilika: ko nežinome