Mediateka

Penktojoje rubrikos laidoje kameros akis krypsta į Nacionalinės bibliotekos leidinį „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“. 2018 metais išleista knyga į ciklo kūrėjų akiratį pateko neatsitiktinai – šiandienis istorinis kontekstas kaip niekada tinkamas prisiminti Mstislavo Dobužinskio asmenybės talpą ir kalbėti apie Lietuvos heraldikos simbolių kūrimo darbus.

Kalbos srautas yra nenutrūkstamas ir nuolat kintantis. Kalba koreliuoja su tikrove, todėl, kaip sakė Alphonso Lingis, kiekvieną akimirką iš naujo pavadina dūzgiantį, zvimbiantį, murmantį, traškantį ir gaudžiantį pasaulį.

Labdarybė, filantropija gyvuoja jau tūkstančius metų ir yra žinoma įvairiose kultūrose bei religijose. Laikui bėgant, filantropija evoliucionavo, peržengdama tik momentinį pagalbos stokojančiajam aktą, orientuodamasi į ilgalaikius socialinę gerovę lemiančius pokyčius. Šiuolaikinės filantropijos samprata yra plati ir daugialypė. Nūdienos situacijos fone Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, bendradarbiaudamas su Kazickų šeimos fondu bei „Lietuvos Caritu“, kviečia tyrėjus ir filantropijos praktikus į mokslinę konferenciją „Dosnumo anatomija: filantropijos tradicija Lietuvoje ir diasporoje“, kurioje bus dalinamasi tyrimų rezultatais bei praktine patirtimi. Pranešimus skaitys Mecenavimo tarybos pirmininkė Ieva Skaržinskaitė, „Lietuvos Carito“ tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas, UAB „Orion Wealth“ atstovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai Dainius Genys ir Dalia Kuizinienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tyrėjos Larisa Lempertienė ir Ilona Strumickienė, kelioms institucijoms atstovaujantys mokslininkai Dainius Vaitiekūnas, Remigijus Misiūnas, Juozas Skirius. Džiugu, kad renginyje dalyvaus Ženevos universitete, Ženevos filantropijos centre dirbanti mokslininkė Giedrė Lideikytė-Huber ir Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto atstovas Gediminas Karoblis. Akademinę konferencijos dalį užbaigs diskusija „Dėkingumas ir empatija šiuolaikinėje visuomenėje“. Savo įžvalgomis dalinsis Boguslavas Gruževskis (Lietuvos socialinių tyrimų centras), Marija Bunkaitė („Orūs namai“), Jonas Ohmanas („Mėlyna ir geltona“), Dusetų kultūros fondo atstovas.

Pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, penktojo pėstininkų pulko vadas, Steigiamojo Seimo narys, generalinio štabo pulkininkas, Lietuvos karo atašė, vėliau pasiuntinys Vokietijoje, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) kūrėjas ir vadas – tiek daug skirtingų veiklų sieja viena prieštaringai vertinama, bet itin ryški XX amžiaus Lietuvos istorijos asmenybė Kazys Škirpa. Šį žmogų geriausiai apibūdina šūkis „Kovok!“, kurį jis sugalvojo kurdamas LAF.

Kritinio mąstymo ugdymas, pilietiškumo, bendruomeniškumo ir iniciatyvumo stiprinimas šiandien yra kaip niekada svarbios temos demokratinei visuomenei kurti ir stiprinti. Atliepdamos nūdienos aktualijas bei sutelkdamos Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų patirtis Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka bei Ukrainos bibliotekų asociacija birželio 7–9 dienomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje rengia Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų forumą „Bibliotekos vaidmuo stiprinant demokratinę visuomenę“. Šio renginio tikslas – sustiprinti Lietuvos-Ukrainos bibliotekų bendradarbiavimo ryšius, aktualizuoti bibliotekų vaidmenį stiprinant demokratinę visuomenę.

1555 m. Officina Plantiniana – svarbiausią Belgijos spaustuvę ir leidyklą – įkūrė Kristofas Plantinas. Vienu audringiausių Vakarų istorijos laikotarpių ištisus tris šimtus metų šios įmonės vardas buvo laikomas nepriekaištingo darbo, profesionalumo, aukščiausios kokybės sinonimu. Oficinos iškilimas ir klestėjimas vaidino nepaprastai svarbų vaidmenį Vakarų mąstymo raidoje. Officina Plantiniana istorija taip pat atspindi didžiąsias Vakarų kultūros sroves.

Gegužės 7 d., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, 19 val. bus paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtojai. Iškilminga ceremonija bus transliuojama iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Akcijoje „Metų knygos rinkimai 2022“ nominuotos knygos penkiose kategorijose. Visas nominuotas knygas galima rasti čia ›. Konkursui specialiai sudarytų komisijų buvo atrinktos šiuolaikinių lietuvių autorių knygos, išleistos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Renginio metu specialiu prizu bus apdovanota ir LRT KLASIKOS komisijos atrinkta knyga – autoriui bus suteikta išskirtinė galimybė kartu su radijo teatro profesionalais pastatyti radijo spektaklį knygos motyvais.

Akciją rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Akcijos partnerė – Lietuvos leidėjų asociacija. Akcija „Metų knygos rinkimai“ yra Skaitymo skatinimo programos, kurią finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dalis.

Su profesoriumi Gintautu Mažeikiu, vienu žymiausių ir įdomiausių Lietuvos filosofų, kalbėjomės apie įdomų kalbos reiškinį – performatyvumą.

„Mes kovojame ne prieš, o už, – pasakys viena šios knygos herojų. – Už tuos, kuriuos mylime, už teisę gyventi savo žemėje.“

Lietuvos atminties institucijos, siekdamos tapti patrauklesnės ir atviresnės visuomenei, intensyviai įsitraukia į dokumentinio paveldo mokslinius tyrimus. Jie leidžia atverti ir pristatyti šalies visuomeninio, politinio ir kultūros istorijos procesus, todėl renginyje bus aptariamos Lietuvos atminties institucijose atliekamų mokslinių tyrimų galimybės, problemos ir perspektyvos. Be to, bus pasidalyta gerąja patirtimi saugant ir tiriant dokumentinį paveldą bei viešinant mokslinę produkciją. 

Aprašymas: Akcija „Metų knygos rinkimai“ – smagi šventė ir rašytojams, ir skaitytojams. Neretai ne tik įdomu perskaityti kūrinį, bet ir smalsu ką nors sužinoti apie žmogų, kuris jį sukūrė, ką jis pats galvoja apie savo knygą, kaip vyko kūrybinis procesas.

„Kalbos klube plius“ viešėjo poetas ir vertėjas Dainius Gintalas. Smagiame pokalbyje aptarėme, kaip ir kodėl į Dainiaus gyvenimą atėjo prancūzų kalba.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos užsakymu tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“ 2022 m. pabaigoje atliko Lietuvos viešųjų bibliotekų lankytojų tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip bibliotekų lankytojai vertina teikiamų paslaugų kokybę, ką jie mano apie bibliotekų interneto paslaugas, kokie yra viešosios interneto prieigos vartojimo įpročiai, motyvai ir nauda vartotojams (tyrime dalyvavo 2990 respondentų). Surinkti duomenys lyginti su 2019 m. atliktos viešosios interneto prieigos vartotojų apklausos duomenimis.

Kovo 11-osios proga „Kalbos klube“ – apie tai, kad svarbu saugoti ne tik geopolitinę, bet ir skaitmeninę laisvę.

Sovietinė šeimos politika ir propaganda neišvengiamai paveikė visas Lietuvos gyventojų grupes, ypač – šeimas. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų, autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečius trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo, skyrybų ir santykiams šeimoje. Autorės teigimu, nors po Stalino mirties buvo toleruojama kiek didesnė visuomeninės minties ir veiksmo įvairovė, būtent politinio atlydžio metu šeima ir moterys patyrė didžiulį sovietinės ideologijos spaudimą.