Mediateka

„Virtus Lituana. Politinė mintis Simono Daukanto istoriografijoje“ – tarpdiscipininė mokslinė monografija, skirta politinei minčiai Simono Daukanto istoriografijoje atskleisti, pasitelkiant naujovišką šios istoriografijos perskaitymą ir analizę. Simono Daukanto politinė mintis – itin aktuali mūsų dienomis, ypač Lietuvos Herodoto požiūris į veiklaus individo ir tvarios politinės bendruomenės tarpusavio priklausomybę, jo suformuluota prigimtine teise ir teisingumu grįsto gero viešojo valdymo samprata.

Kalbos klube plius prof. dr. Jolanta Zabarskaitė pradeda pokalbius apie įvairias rašto sistemas ir jų paplitimą pasaulyje. Šių pokalbių tikslas parodyti, kad raštas nėra vien tik techninė medija, skirta užrašyti informacijai, bet kultūros artefaktas, kuriame glūdi istoriniai įvykiai, įtakos, pergalės ir pralaimėjimai.

„Mano žodžiai“ – šmaikštus, įtraukiantis, rimtas ir kartu žaismingas Ruth Bader Ginsburg rašinių ir kalbų rinkinys.

XV amžiuje Bazelyje išleistas mišiolas ir vos prieš metus kompiuterio programomis sukurtos religinės tematikos iliustracijos. Kokios sąsajos sukabino bibliotekoje saugomus inkunabulus ir vektorinėmis programomis nupieštus darbus? Atsakymų ieškome parodoje „Mišiolų iliustracijos: nuo Bazelio iki Vilniaus“. Pasižvalgyti po parodą, kurioje pažadame daugiau klausimų, nei atsakymų, kviečiame iki 2023 m. vasario.

Antrojoje nacionalinėje Lietuvos kaligrafijos parodoje pristatoma Lietuvos kaligrafija – nuo klasikinės iki Rytų Azijos tradicijos. Šios parodos tikslas – atspindėti pagrindines dabartines Lietuvos ir pasaulinės kaligrafijos raidos tendencijas, atskleisti jos formų, stilių įvairovę, didinti žinomumą ir prieinamumą, ugdyti visuomenės sampratą apie kaligrafiją. Įvairių kartų dabartinės lietuviškos kaligrafijos atstovai, išryškindami savo kaligrafinę raišką, kartu perteikia ir individualius dvasios polėkius, savąją grožio sampratą. Viena vertus, šios parodos dalyvių darbuose kaligrafinis raštas skleidžiasi kaip spontaniškų asmenybės dvasinių polėkių raiškos rezultatas, kita vertus – jis tarsi tampa apibendrinta gamtos vaizdinių tipizacija, kuri išryškina gilesnį pasaulio vaizdą nei kasdienė mūsų gyvenimiškoji patirtis.

Paroda bibliotekos V a. atrijuje bus eksponuojama iki 2023 m. sausio 8 d.

Lapkričio 14 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmingai paminėtas Lietuvos ir Japonijos draugystės šimtmetis. Šia proga Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje atverta knygų bei dokumentų paroda „Ryšiai / Kizuna“, skirta artimiau pažinti Japonijos istoriją ir kultūrą, atrasti netikėtų šimtmetį trunkančios šalių draugystės epizodų ir abi šalis siejusių asmenybių: diplomatų, istorikų ir menininkų. Parodą surengė Japonijos ambasada ir Nacionalinė biblioteka. Eksponatus apžiūrėti kviečiame iki 2023 metų sausio 31 dienos.

Tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ lapkričio 19 d. pakvietė į susitikimą su japonų rašytoja Sayaka Murata Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Rašytoją kalbino literatūros tyrinėtoja Eglė Kačkutė. Aktorė Aldona Vilutytė skaitė autorės kūrinių fragmentus.

Šeštas Ukrainos prezidentas nuėjo ilgą kelią – nuo aktoriaus iki ukrainiečių tautos lyderio. Žmogus, pasaulio valstybių vadovų sutiktas smalsiai ir su pašaipa, tapo politiku, dabar Vakaruose pasitinkamu plojimais. Maža to, įtakingiausių valstybių lyderiai jaučiasi pagerbti, galėdami pavadinti jį savo draugu.

Jūsų dėmesiui – antroji rubrikos „Knygynėlis“, pasakojančios apie bibliotekoje leidžiamas knygas, laida.

Minint pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio 90 metų jubiliejų, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 25-ąją surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos, atmintys“. Į renginį atvyko Islandijos politikas ir diplomatas, Vilniaus garbės pilietis J. B. Hannibalssonas. Svečią kalbino Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybos pirmininkas doc. dr. Virgis Valentinavičius.

Rubrikoje „Bibliotekos svečiai“ kviečiame žiūrėti pokalbį su Taivano nacionalinės centrinės bibliotekos generaline direktore dr. Shu-Hsien Tseng.

Šiandien pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas V. Landsbergis švenčia 90 metų jubiliejų. Kviečiame žiūrėti Valstybingumo centro darbuotojų dr. Andriaus Šumino ir Dovydo Matrosovo parengtą išsamų interviu su profesoriumi V. Landsbergiu.

Po suklastotų 2020 m. prezidento rinkimų Baltarusijoje daugiau kaip 40 tūkstančių baltarusių emigravo į Lietuvą, dauguma jų – į Vilnių. Paroda „За Свабоду“ (liet. „Už laisvę“) atskleidžia skvarbų Christinos Stohn žvilgsnį į žmones ir jų gyvenimo sąlygas, į kolektyvinę tapatybę. Portretai sukurti ne savuose, o laikino prieglobsčio interjeruose. Žiūrovai labai nesuklys nuspėję, kad už vieno ar kito veido slypi kankinimai, šantažas, nerimas dėl suimtų artimųjų. Bet portretai vis tiek taikūs, o jų fonas – Vilnius, žaizdas gydantis miestas. Jis tarsi namai, tik truputį kitokie. Nuotraukų užkulisiuose fotografė kelia daug klausimų, vienas jų: kaip žmogus nusprendžia, kur vyks – į Vilnių ar į Varšuvą? Atsakymas labai paprastas: iš Vilniaus sugrįši greičiausiai.

Fotografijų paroda „За Свабоду / Už laisvę / For Freedom“ bus eksponuojama iki lapkričio 27 d. Parodą rengia Goethe´s institutas bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.

Nuo 2022 m. spalio 1 d. atnaujinama jau daugelį metų bibliotekininkams puikiai žinoma ir teikiama tarpbibliotekinio abonemento paslauga – knygų dalinimosi paslauga tarp šalies bibliotekų. Taip bibliotekos bendradarbiauja viena su kita – skaitytojui ieškant, skolina dokumentus viena kitos vartotojams. Nuo šiol skaitytojams gauti reikalingą knygą bus dar lengviau, nes jos siuntimas visuomenei nieko nekainuos. Neradus reikiamo dokumento savo bibliotekoje, tereikia skaitytojui kreiptis į bibliotekininką ir jis padės surasti norimą knygą bei parsiųs ją iš bet kurios Lietuvos viešosios bibliotekos.