Mediateka

Nuo 2005 m. vykstanti ir neseniai atsinaujinusi akcija „Metų knygos rinkimai“ baigėsi  – gegužės 7 d., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, paaiškėjo, kokios knygos šiais metais skaitytojų išrinktos mylimiausiomis.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) patvirtino rekomendaciją „Dėl žydų kultūrinių realijų lietuviškų pavadinimų“. Tai žodžių, rekomenduojamų vartoti bendrinėje lietuvių kalboje su hebrajiškomis ir jidiš transkripcijomis, sąvadas, apimantis dešimt temų: 1) tradicinio žydų gyvenimo ciklo etapai ir apeigos; 2) tradicinė žydų išvaizda ir religinė aplinka; 3) žydų virtuvės elementai; 4) sinagogos aplinka ir objektai; 5) žydų istorijos metmenys; 6) žydų tradicinis kalendorius, šventės ir jų atributai; 7) judaizmo pagrindai; 8) žydų religinės literatūros žanrai ir pagrindiniai kūriniai; 9) žydų religinis ir pasaulietinis švietimas; 10) žydų visuomeninės ir politinės organizacijos.

Patirtos traumos daro įtaką smegenų veiklai ir atsispindi vaikų elgesyje. Šioje pamokoje daugiau sužinosite apie smegenyse vykstančius pokyčius ir gausite praktinių patarimų, kurie padės vaikui pasijausti geriau. Lektorė supažindina su juntamo saugumo sąvoka, ryšio kūrimo, įgalinimo principais ir savireguliacijos įgūdžiais. Pabaigoje taip pat pateikia naudingų nuorodų, norintiems toliau gilintis į šią temą. Šią mokytojams skirtą paskaitą veda vaikų ir paauglių psichiatrė Monika Misevičė, kuri yra TBRI® (Pasitikėjimu grįstų santykių intervencijos) praktikė, VU doktorantė.

Baltijos regionas dažnai ignoruojamas platesnėse Europos istorijose, o jo tarptautinę reikšmę užgožia pavienių Baltijos valstybių istorijos įvairiopas traktavimas. Šia knyga Andrejs Plakans pristato pirmąją trijų Baltijos tautų – estų, latvių ir lietuvių – istoriją ir parodo jų vietą Europoje.  

Gegužės 2 d. Nacionalinėje bibliotekoje darbą pradeda naujas Dokumentinio paveldo tyrimų departamento struktūrinis padalinys ‒ Valstybingumo centras. Pagrindinė jo misija ‒ skatinti visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo  istorinę raidą, gilintis į modernios Lietuvos valstybingumo procesus.  Numatomas platus veiklų spektras: mokslo tiriamoji, edukacinė veikla, aktualios informacijos sklaida visuomenei.

Kviečiame pasiklausyti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusio pokalbio su akcijos „Metų knygos rinkimai 2021“ prozos kategorijoje nominuotų knygų autoriais. Susitikime dalyvavo trys rašytojai – Sandra Bernotaitė, Rimantas Kmita ir Lina Simutytė. Renginį vedė literatūros kritikė, žurnalo „Literatūra ir menas“ kritikos skilties redaktorė dr. Virginija Cibarauskė.

Teigiama, jog labai dažnai tarptautinėje politikoje priimami sprendimai neįvertina istorijos pamokų ir todėl susidaro įspūdis, jog kartojame praeities klaidas. Nuolat girdime teiginius apie naują Miuncheno suokalbį, Molotovo-Ribentropo paktą ar atsinaujinusį Šaltąjį karą. Istoriją išmanyti yra labai svarbu, tačiau tuo pačiu turime suprasti, jog ji nesikartoja ir todėl turime būti labai atsargūs su istorinių analogijų taikymu. Perdėtas dabarties įvykių aiškinimas remiantis istorija gali nuvesti prie piktnaudžiavimo ja ir tuo pačiu vesti prie klaidinančio šių dienų situacijos vertinimo.  

Vyksta Lietuvos bibliotekų savaitė;
Nacionalinėje bibliotekoje apdovanoti geriausių vaikų knygų kūrėjai;
Prasidėjo kvalifikacijos kėlimo mokymai kultūros srities darbuotojams;
Nacionalinė biblioteka neatlygintinai teikia patalpas veikloms karo pabėgėliams.

Aušros Marijos Sluckaitės knyga „Už posūkio – kitas dangus. „Zekai“ ir kitos istorijos“ liudija, kaip asmeninės patirties punktyras virsta kolektyvinės atminties atspindžiu. O kartu skaudžiai primena tai, ką norėtųsi, tačiau nesiseka užmiršti. Todėl ji lyg savotiškas kentauras, iki juosmens sukaustytas, ar kentauridė, kaustoma prievartos pančių slogiais okupacijos dešimtmečiais, kai atkakliai bandyta neprarasti vilties. Vėliau – varžoma klajokliško gyvenimo svetur su dažnais ir staigiais posūkiais, kai nuolatos spėliota, kas laukia už jų...

„Apmąstydama laiką ir jo menines manifestacijas, Agnė Narušytė ne konstruoja vienos disciplinos statinį, bet kuria atvirą žemėlapį, kuriame priklausomai nuo kartografuojamų parametrų atsiranda vietos istorijos laikui, sąmonės laikui, daiktų laikui, laikrodžių laikui, augalų laikui ir kitoms laiko formoms. Būtent todėl šioje monografijoje interpretuojami menininkai atrodo kaip niekada vietoje nenustygstantys keliautojai, nuolat kertantys skirtingų laiko formų, fizikos ir filosofijos teorijų, fotografijos, kino, teatro, architektūros meninių praktikų ribas. Monografijoje sukurtą žemėlapį autorė dovanoja ir skaitytojui (-ai), taip pakviesdama jį (ją) į niekad nesibaigiančią laiko formų apmąstymo ir meninių manifestacijų kelionę.“

Kviečiame pasiklausyti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusio pokalbio su akcijos „Metų knygos rinkimai 2021“ poezijos kategorijoje nominuotų knygų autoriais: Mantu Balakausku, Lina Buividavičiūte, Antanu A. Jonynu, Alvydu Valenta ir Dovile Zelčiūte.

Kas išsigando Šliūpo? Kas tik jo neišsigando!

Šis nenuilstantis, kontroversiškas, bet visuomet gerų norų vedamas žmogus savo laiku ne vienam kėlė baimę ir pyktį.

Žydų muziejus buvo viena iš vos kelių žydų visuomeninių ir kultūrinių įstaigų, kurias sovietų valdžia leido steigti iškart po karo. Muziejų 1944 m. rudenį įkūrė buvę Vilniaus geto kaliniai, vėliau – partizanai, vadovaujami rašytojų Šmerkės Kačerginskio ir Avromo Suckeverio. Muziejus atliko daugybę funkcijų: buvo žydų biblioteka, archyvas, rašytojų klubas, kultūros centras ir Holokausto memorialas. Vykdydama antisemitinę politiką, slopindama žydų aukų atminimą 1949 m. sovietų valdžia Žydų muziejų uždarė.Paskaitoje rodoma gausi muziejaus nuotraukų kolekcija, dalis jos – iš didžiulės novatoriškos parodos apie Holokaustą, surengtos praėjus vos dvejiems metams po karo.

Kalbos vaidmuo pasaulyje pasikeitė ir eksponentiškai stiprėja. Pasaulyje prasidėjo kalbos technologijų bumas, susietas su dirbtinio intelekto kūrimu ir dirbtinio intelekto praktinėmis aplikacijomis, jų integracija į duomenų analitiką ir valdymą, su kibersaugumu ir informacijos karais, su šiuolaikinių kompetencijų įgijimu visose srityse nuo madų iki inovacijų vadybos, su 4.0 daiktų internetu, su giliuoju mokymusi, neurotinklais ir t. t.

1940 m. birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgalius ketino skirti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė – palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus, patvirtino didžiausią metinį biudžetą.