Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap

Mediateka

Nauji vaizdo įrašai

  • 2022 m. balandžio 14 d.

    Kalbos ateitis. Lietuviškai kalbantis robotas

    Video iliustracija

    Kalbos vaidmuo pasaulyje pasikeitė ir eksponentiškai stiprėja. Pasaulyje prasidėjo kalbos technologijų bumas, susietas su dirbtinio intelekto kūrimu ir dirbtinio intelekto praktinėmis aplikacijomis, jų integracija į duomenų analitiką ir valdymą, su kibersaugumu ir informacijos karais, su šiuolaikinių kompetencijų įgijimu visose srityse nuo madų iki inovacijų vadybos, su 4.0 daiktų internetu, su giliuoju mokymusi, neurotinklais ir t. t.

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. balandžio 11 d.

    „Metų knygos rinkimai“: knygos „Paskutinė Lietuvos vasara“ pristatymas

    Video iliustracija

    1940 m. birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgalius ketino skirti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė – palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus, patvirtino didžiausią metinį biudžetą.

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. kovo 30 d.

    Knygos „Sužalotas pasaulis. Apmąstymai apie mūsų kultūros atkūrimo galimybes“ pristatymas

    Video iliustracija

    „Sužalotas pasaulis“ – paskutinis garsaus Nyderlandų kultūros istoriko Johano Huizingos veikalas, rašytas pačiame Antrojo pasaulinio karo įkarštyje, 1943-iaisiais, bet išleistas tik karui pasibaigus ir jau po autoriaus mirties 1945 m. Ši knyga savaip papildo ir tęsia neseniai lietuvių kalba pasirodžiusį veikalą „Rytdienos šešėliuose“. Knygoje „Sužalotas pasaulis“ autorius mėgina nubrėžti Vakarų kultūros atsigavimo perspektyvas po pasaulinio karo, teigdamas, kad bus reikalinga „pasaulietinė askezė“. Tyrinėdamas dvasinius negalavimus, jis pateikia neginčijamą diagnozę ir nurodo priemones jai gydyti, aptaria kultūros atkūrimo šansus. Daugelis autoriaus įžvalgų skamba taip, lyg būtų parašytos mūsų laikais. Iliuzijos ir klaidingos pažiūros klesti visur. Paneigtos giliausios dvasinės vertybės. Kokia bus ateitis? Galime įsivaizduoti, kad pokarinė karta, pasiryžusi pertvarkyti visuomenę, norėtų panagrinėti, kaip praeitį ir dabartį analizuoja Huizinga. Nors jis nesulaukė šalies išlaisvinimo, tačiau žinojo, kad ji bus laisva, kad laisvė ir demokratija bus atkurtos. Huizingai kėlė nerimą, kad prieškarinis status quo paliktų daug netikusių idėjų ir požiūrių tiek valdančiųjų, tiek valdomųjų galvose. Tikriausiai jis buvo teisus.

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. kovo 29 d.

    TV laida „Skaitau. Stebiu. Mąstau“

    Video iliustracija

    „Naujienos trumpai“:

    • apie Lietuvos nacionalinės bibliotekos palaikymą Ukrainai;
    • apie 50-metį mininčią „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“.
    Skaityti daugiau
  • 2022 m. kovo 23 d.

    Su rašytoju Alvydu Šlepiku – apie karą, Marytę ir prancūzų kalbą

    Video iliustracija

    Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas Marytė“ (pavadinimu À l'ombre des loups – Vilkų šešėlyje) išleido viena didžiausių ir prestižiškiausių Prancūzijos leidyklų „Flammarion“.

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. kovo 21 d.

    Biblioterapija gyvenant šalia karo

    Video iliustracija

    Vasario pabaigoje Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą dažnas Lietuvoje pasijutome šokiruoti ir kartu sutrikę, bejėgiai. Kaip gyventi karui tęsiantis? Antrojoje šiemet „Pokalbių apie biblioterapiją“ laidoje Lietuvos nacionalinės bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė kalba apie emocinę pagalbą sau ir savo artimui gyvenant karo grėsmės akivaizdoje. Ar šioje situacijoje gali pagelbėti skaitymas? Jei gali – tai kaip?

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. kovo 14 d.

    Paskaita „Konfrontacija Rytų kaimynystėje ir informacinio karo elementai“

    Video iliustracija

    Pastarosiomis savaitėmis mūsų Rytų kaimynystė atsidūrė pasaulio dėmesio centre. Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą tapo netikėtumu Vakarų visuomenėms.

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. kovo 10 d.

    Ukrainiečių kalbos ir Lietuvos sąsajos

    Video iliustracija

    Labai svarbios ukrainiečių kalbos ir Lietuvos sąsajos. Dabar mums pats aktualiausias ukrainietiškas žodis „peremoga“ yra semantinis lietuvių kalbos žodžio „pergalė“ vertinys. Ir esminis šio žodžio semantinis bruožas „galia“. Žodis ateina iš bendros Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) patirties, jo šaknys yra kanceliarinėje slavų kalboje, kuri LDK laikais buvo vartojama kaip administracinė kalba. Ši rašytinė kalba yra ne kas kita, o senoji ukrainiečių (ir baltarusių) kalba. Ukrainiečių kalbos formavimasis tiesiogiai susijęs su LDK, nes senoji ukrainiečių (ir senoji baltarusių) kalba išsivystė iš kanceliarinės LDK kalbos. Su bendrinės ukrainiečių kalbos formavimusi Lietuva taip pat susijusi – su jos standartu siejamas ukrainiečių poetas ir dailininkas Tarasas Ševčenka mokėsi Vilniaus universitete. Apie tai ir kitus svarbius dalykus pasakoja prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, slavistas, žymiausias Lietuvoje rusėniškos LDK raštijos tyrinėtojas. „Kalbos klubo plius“ autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. vasario 28 d.

    TV laida „Skaitau. Stebiu. Mąstau“

    Video iliustracija

    Vasario laidoje „Skaitau. Stebiu. Mąstau.“ matysite:

    Rubrikoje „Naujienos trumpai“:

    • Nacionalinė biblioteka sėkmingai užbaigė investicinį projektą;
    • Nacionalinės bibliotekos interneto svetainės informaciją archyvuos Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso biblioteka;
    • pristatytas Lietuvos romų sakytinės istorijos archyvas.
    Skaityti daugiau
  • 2022 m. vasario 24 d.

    Apie sociokultūrinę romų kalbos padėtį – iš pirmų lūpų

    Video iliustracija

    Šį klausimą aptarėme su Gopalu Michailovskiu – kultūrologu, operos dainininku, pasukusiu į mokslo kelią. Kalbėjomės per asmeninę Gopalo patirtį. Jam romų kalba ne gimtoji, jos išmoko jau studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, pajutęs, kad jam, jo tapatybei to trūksta. Tad nenuostabu, kad Gopalas dabar yra aktyvistas, siekiantis, kad pagaliau Europoje patys romai brangintų savo identitetą, vertę, vietą, vaidmenį Europos kultūros istorijoje. „Kalbos klube plius“ kalbėjomės apie tai, kokie procesai ir moksliniai įvykiai tradicinių europiečių sąmonėje sukūrė romo stereotipą ir kodėl tai kolonialinio plačiąja prasme mąstymo konstruktas. Kokį vaidmenį čia atliko ideologinė romų kalbos samprata? Kiek iki šiol veikia stereotipai mūsų sociokultūrinėje aplinkoje? Kaip juos griauti? Kokios romų kalbos perspektyvos Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje?

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. vasario 17 d.

    Lietuvių kalba iš ateities įžvalgų perspektyvos

    Video iliustracija

    Vienas iš pirmųjų Lietuvoje ateities įžvalgų (angl. foresight) mokslinę ir akademinę kryptį pradėjęs prof. dr. Arūnas Augustinaitis šioje srityje aktyviai dirba iki šiol.

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. vasario 10 d.

    Biblioterapija sergantiems onkologinėmis ligomis

    Video iliustracija

    Vasarį minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė pirmojoje šiais metais „Pokalbių apie biblioterapiją“ laidoje kalba apie emocinę pagalbą sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Jos svarsto, ar gyventiems su šia liga asmenims galėtų padėti knygos ir skaitymas. Kokias knygas rekomenduojama skaityti, kad jos įkvėptų, sustiprintų, suteiktų dvasinių jėgų?

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. vasario 3 d.

    Kiek atitinka tikrovę lietuviškas frazeologizmas „kinų raštas“?

    Video iliustracija

    Kinų kalbos (pabrėžiame – sakome tai daugiskaita) yra ir politinė, ir kultūrinė, ir net globalizacijos aktualija. „Kalbos klube plius“ klausiame: kiek svarbiausių kinų kalbų ir (arba) tarmių šiuo metu vartojama pasaulyje, ką reiškia sąvoka mandarinų (pareigūnų) kalba, kokia kinų kalba taivaniečiai?

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. vasario 1 d.

    Knygos apie lietuvius Šveicarijoje

    Video iliustracija

    Kai galvojame apie lietuvių išeiviją, paprastai prisimename didžiąsias lietuvių bendruomenes Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ar Norvegijoje. Mažesnės bendruomenės dažnai lieka už mūsų domėjimosi ir žinojimo ribų. Į šią kategoriją patenka ir Šveicarijos lietuviai. Šį kartą rubrikoje „Nacionalinės bibliotekos ekspertai rekomenduoja“ – dvi knygos, leidžiančios geriau pažinti Šveicarijos lietuvių bendruomenę ir iškilius jos narius – kun. Joną Jūraitį, Petrą Radvilą ir Petrą Ramutį Radvilą. Apie šias knygas, jose pristatomas asmenybes ir Šveicarijos lietuvių bendruomenę apskritai papasakoti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „YouTube“ žiūrovams sutiko Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Jūratė Caspersen. Ją kalbino Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovė dr. Ilona Strumickienė.

    Skaityti daugiau
  • 2022 m. sausio 27 d.

    Lingvografika arba tikroji jausmaženklių istorija

    Video iliustracija

    Liudas Truikys gebėjo genialiai išreikšti muziką vaizdu. Jo menas paskatino Jolantą Zabarskaitę Kalbos klube pasvarstyti, kaip viena komunikacijos raiškos forma transformuojama į kitą, nors jos funkcijos išlieka nepakitusios. Nes XXI amžiuje populiarėja reiškinys, kai viena pagrindinių kalbos funkcijų – komunikuoti – realizuojama nebe garsu ar raštu, bet vaizdu. 

    Skaityti daugiau