Projektas „Mozės klajonės“ pakvietė įvairių šalių menininkus sukurti savitą meno kūrinį, remiantis išlikusiu Jakovo Bunkos skulptūros „Platelių Mozė“ fragmentu.
Politika Lietuvoje dažniausiai interpretuojama vadovaujantis nusistovėjusiomis politikos analizės taisyklėmis. Tačiau komunikacinis politikos aspektas lieka nuošalėje, nors daugelis sprendimų, vertybinių pasirinkimų, taktinių ar strateginių žingsnių nulemiami būtent komunikacinių santykių. Taigi, komunikacinis politikos aspektas Lietuvoje lieka neištirtas.
Rubrikoje „Knygynėlis“ – naujas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidinys „Dra ta ta“. Knyga, skirta jaunesniųjų klasių moksleiviams, pasakoja apie lėlių teatro Lietuvoje pradininko, vitražisto, knygų iliustruotojo Stasio Ušinsko palikimą – teatro marionetes.
„Virtus Lituana. Politinė mintis Simono Daukanto istoriografijoje“ – tarpdiscipininė mokslinė monografija, skirta politinei minčiai Simono Daukanto istoriografijoje atskleisti, pasitelkiant naujovišką šios istoriografijos perskaitymą ir analizę. Simono Daukanto politinė mintis – itin aktuali mūsų dienomis, ypač Lietuvos Herodoto požiūris į veiklaus individo ir tvarios politinės bendruomenės tarpusavio priklausomybę, jo suformuluota prigimtine teise ir teisingumu grįsto gero viešojo valdymo samprata.
Kalbos klube plius prof. dr. Jolanta Zabarskaitė pradeda pokalbius apie įvairias rašto sistemas ir jų paplitimą pasaulyje. Šių pokalbių tikslas parodyti, kad raštas nėra vien tik techninė medija, skirta užrašyti informacijai, bet kultūros artefaktas, kuriame glūdi istoriniai įvykiai, įtakos, pergalės ir pralaimėjimai.
„Mano žodžiai“ – šmaikštus, įtraukiantis, rimtas ir kartu žaismingas Ruth Bader Ginsburg rašinių ir kalbų rinkinys.
XV amžiuje Bazelyje išleistas mišiolas ir vos prieš metus kompiuterio programomis sukurtos religinės tematikos iliustracijos. Kokios sąsajos sukabino bibliotekoje saugomus inkunabulus ir vektorinėmis programomis nupieštus darbus? Atsakymų ieškome parodoje „Mišiolų iliustracijos: nuo Bazelio iki Vilniaus“. Pasižvalgyti po parodą, kurioje pažadame daugiau klausimų, nei atsakymų, kviečiame iki 2023 m. vasario.
Antrojoje nacionalinėje Lietuvos kaligrafijos parodoje pristatoma Lietuvos kaligrafija – nuo klasikinės iki Rytų Azijos tradicijos. Šios parodos tikslas – atspindėti pagrindines dabartines Lietuvos ir pasaulinės kaligrafijos raidos tendencijas, atskleisti jos formų, stilių įvairovę, didinti žinomumą ir prieinamumą, ugdyti visuomenės sampratą apie kaligrafiją. Įvairių kartų dabartinės lietuviškos kaligrafijos atstovai, išryškindami savo kaligrafinę raišką, kartu perteikia ir individualius dvasios polėkius, savąją grožio sampratą. Viena vertus, šios parodos dalyvių darbuose kaligrafinis raštas skleidžiasi kaip spontaniškų asmenybės dvasinių polėkių raiškos rezultatas, kita vertus – jis tarsi tampa apibendrinta gamtos vaizdinių tipizacija, kuri išryškina gilesnį pasaulio vaizdą nei kasdienė mūsų gyvenimiškoji patirtis.
Paroda bibliotekos V a. atrijuje bus eksponuojama iki 2023 m. sausio 8 d.
Lapkričio 14 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmingai paminėtas Lietuvos ir Japonijos draugystės šimtmetis. Šia proga Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje atverta knygų bei dokumentų paroda „Ryšiai / Kizuna“, skirta artimiau pažinti Japonijos istoriją ir kultūrą, atrasti netikėtų šimtmetį trunkančios šalių draugystės epizodų ir abi šalis siejusių asmenybių: diplomatų, istorikų ir menininkų. Parodą surengė Japonijos ambasada ir Nacionalinė biblioteka. Eksponatus apžiūrėti kviečiame iki 2023 metų sausio 31 dienos.
Tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ lapkričio 19 d. pakvietė į susitikimą su japonų rašytoja Sayaka Murata Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Rašytoją kalbino literatūros tyrinėtoja Eglė Kačkutė. Aktorė Aldona Vilutytė skaitė autorės kūrinių fragmentus.
Šeštas Ukrainos prezidentas nuėjo ilgą kelią – nuo aktoriaus iki ukrainiečių tautos lyderio. Žmogus, pasaulio valstybių vadovų sutiktas smalsiai ir su pašaipa, tapo politiku, dabar Vakaruose pasitinkamu plojimais. Maža to, įtakingiausių valstybių lyderiai jaučiasi pagerbti, galėdami pavadinti jį savo draugu.
Jūsų dėmesiui – antroji rubrikos „Knygynėlis“, pasakojančios apie bibliotekoje leidžiamas knygas, laida.
Minint pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio 90 metų jubiliejų, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 25-ąją surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos, atmintys“. Į renginį atvyko Islandijos politikas ir diplomatas, Vilniaus garbės pilietis J. B. Hannibalssonas. Svečią kalbino Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybos pirmininkas doc. dr. Virgis Valentinavičius.