Sutvirtinti žydų kalbinio ir kultūrinio pasaulėvaizdžio pamatai

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) patvirtino rekomendaciją „Dėl žydų kultūrinių realijų lietuviškų pavadinimų“. Tai žodžių, rekomenduojamų vartoti bendrinėje lietuvių kalboje su hebrajiškomis ir jidiš transkripcijomis, sąvadas, apimantis dešimt temų: 1) tradicinio žydų gyvenimo ciklo etapai ir apeigos; 2) tradicinė žydų išvaizda ir religinė aplinka; 3) žydų virtuvės elementai; 4) sinagogos aplinka ir objektai; 5) žydų istorijos metmenys; 6) žydų tradicinis kalendorius, šventės ir jų atributai; 7) judaizmo pagrindai; 8) žydų religinės literatūros žanrai ir pagrindiniai kūriniai; 9) žydų religinis ir pasaulietinis švietimas; 10) žydų visuomeninės ir politinės organizacijos.

Kitaip sakant, sutvirtinti kalbinio žydų pasaulėvaizdžio pamatai bendrinėje lietuvių kalboje. Tai į ilgalaikę perspektyvą orientuotas, reikšmingas kultūrinis ir lingvistinis veiksmas, kurio svarba vertintina ne tik praktiniu požiūriu. Sąvadas labai reikalingas vertėjams, mokslininkams, kultūrininkams. Tačiau svarbu ir tai, kad tokio sąvado atsiradimas neabejotinai padės išplėsti įtaką lietuvių kalbos kultūriniam (vs semantiniam) laukui ir naujoms semantinėms (vs kultūrinėms) sąsajoms pačiose įvairiausiose žmonių gyvenimo srityse.

Apie tai, kad toks darbas yra tam tikros kultūrinės misijos įgyvendinimas, „Kalbos klube plius“ kalbamės su darbo grupės vadove Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene. Į pokalbį įsitraukia darbo grupės narės Vilniaus universiteto Filosofijos instituto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros docentė dr. Aušra Pažėraitė ir VLKK Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Pangonytė.

Sąrašą taip pat rengė Akvilė Grigoravičiūtė (Paryžiaus jidiš centro-Medemo bibliotekos bendradarbė) ir Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ vyriausioji redaktorė dr. Danutė Liutkevičienė.

Kokie žydų religijos, kultūros ir gyvenimo būdo bruožai atsiskleidė šiame sąvade? Kodėl jį įdomu skaityti kaip romaną? Kokios šio darbo perspektyvos. Apie tai ir dar daugiau – „Kalbos klube plius“.

Jo sumanytoja ir vedėja – prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.