Ar kalba gali būti idėjų šaltinis?

Kalbos filosofas Johnas Langshaw Austinas savo knygoje „How To Do Things With Words“ atkreipė dėmesį į tai, kad kalba sukuria realius veiksmus ir jų pasekmes. Tai buvo pavadinta kalbos performatyvumu. Vėliau teoriją plėtojo filosofė Juditha Butler, kuri parodė, kaip kalba sukuria socialinius reiškinius, keičiančius realybę, pavyzdžiui, socialinė lytis yra kalbos performatyvumo rezultatas.

Jolanta Zabarskaitė mano, kad kalbą galima transformuoti ir į materialius dalykus. Kalba realiai kuria daiktus ir sėkmingus verslus. Pavyzdžiui, kvepalai yra ne kas kita, kaip semantikos – žodžių – teksto –  istorijos išraiška.  Geriausia tai suvokti per konkrečius pavyzdžius, todėl Kalbos klubo pašnekovas – kvapų menininkas, aktorius, poetas Aistis Mickevičius.

Kuriant kvapą, nuo ko viskas prasideda? Nuo emocijos? Racionalios minties? Istorijos? Ar veikia tiesiog kalba: asociacijos, semantiniai ryšiai, metaforos? Kas pirmesnis – kvapas ar jo pavadinimas? Kiek prasminga mokytis kalbos kūrybiškumo ir apskritai lingvistinio mąstymo kūryboje ir versle? 

Kalbos klubo autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.