Mediateka

Mūsų Kalbos klube svečiavosi „Blue-Yellow“ įkūrėjas ir vadovas Jonas Ohmanas. Norėjome kalbėtis apie kalbą ir karą, bet daugiau kalbėjome apie patį Joną – rašytoją, vertėją, kalbų mokytoją, žmogų, kuris kalba 8 kalbomis. Jonas pasakojo, kodėl jis nori mokytis kalbų, kodėl mano, kad nepakanka vien anglų kalbos. Jis sakė, kad ukrainiečiams nuolat primena, jeigu jie nekalbės ukrainietiškai – karo baigtis gali būti abejotina. Palietėme ir ukrainiečių komunikavimą rusiškai Lietuvoje. Taigi – šis pokalbis, būdamas apie Joną, vis tiek krypo į  kalbą ir karą. Pasiklausykite.

Kalbos klubo autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Su Milda Matulaityte-Feldhausen, autore, publiciste, radijo laidų vedėja, kalbamės, kad kalba, kaip ir viskas pasaulyje, prasidėjus globalizacijai, tapo taki (vieno žymiausių globalizacijos tyrinėtojų filosofo Zygmunto Baumano sukurtos sąvokos prasme). Globalizacija kalbas veikia ne tik per anglų kalbą, bet ir per tai, kad žmogus tapo šiuolaikiniu nomadu. Anksčiau stabilios, geografiškai apibrėžtos kalbinės bendruomenės tapo takios – žmonės išvyksta ir atvyksta, ieško geresnio gyvenimo, dirba daugiakalbėse kompanijose ir t. t.

Lapkričio 5-ąją švenčiame Tarptautinę romų kalbos dieną. Su antropologėmis Aušra Simoniukštyte ir Agnieška Avin kalbėjomės, kokius naratyvus apie mūsų kaimynų romų kalbą ir kultūrą pirmiausia reikėtų įvardinti. Pasak Agnieškos, net tai, kad romai mūsų kaimynai jau penki šimtai metų ir yra išsaugoję unikalią kalbą, ne visada pasiekia mūsų socialinę ir valstybinę sąmonę.

Karas išryškino, kad informacija, esant labai jautriai vertybinei, moralinei ir net egzistencinei situacijai, turi būti pateikiama labai atsakingai. Karas parodė ir ypatingą kalbinės raiškos vaidmenį komunikuojant santykį su agresija. Tiesmukai pamatėme, kaip stipriai žiniasklaidoje veikia semantinis reiškinys, vadinamas leksinėmis implikacijomis.

Kalbos klubas pradeda naują sezoną. Viena šio sezono temų – raštas kaip kultūros artefaktas ir istorijos ženklas, kurį reikia mokėti šifruoti.

Karaimų kalba kalbama tik Lietuvoje. 2022 metai yra paskelbti Lietuvos karaimų metais. Tai gera proga atnaujinti savo žinias apie karaimų kalbą, kultūrą, jos vietą ir reikšmę Lietuvoje.

Gegužės mėnesį, kai švenčiame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kalbos klubo svečias – Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius profesorius Renaldas Gudauskas. Kalbėta apie tai, kokios strateginės transformacijos vyksta šiuolaikinėje bibliotekoje ir kaip jos susijusios su kalbos kontekstais visuomenėje. Bibliotekos savaiminė misija yra būti kalbos namais, nes joje kaupiami ir rašytiniai, ir skaitmeniniai kalbos ištekliai. Biblioteka saugo kalbos paveldą (rankraščius, senąją literatūrą, dokumentus) ir fiksuoja dabartinį kalbos būvį (be knygų, bibliotekoje kaupiami įvairūs skaitmeniniai ištekliai).

Kalbos filosofas Johnas Langshaw Austinas savo knygoje „How To Do Things With Words“ atkreipė dėmesį į tai, kad kalba sukuria realius veiksmus ir jų pasekmes. Tai buvo pavadinta kalbos performatyvumu. Vėliau teoriją plėtojo filosofė Juditha Butler, kuri parodė, kaip kalba sukuria socialinius reiškinius, keičiančius realybę, pavyzdžiui, socialinė lytis yra kalbos performatyvumo rezultatas.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) patvirtino rekomendaciją „Dėl žydų kultūrinių realijų lietuviškų pavadinimų“. Tai žodžių, rekomenduojamų vartoti bendrinėje lietuvių kalboje su hebrajiškomis ir jidiš transkripcijomis, sąvadas, apimantis dešimt temų: 1) tradicinio žydų gyvenimo ciklo etapai ir apeigos; 2) tradicinė žydų išvaizda ir religinė aplinka; 3) žydų virtuvės elementai; 4) sinagogos aplinka ir objektai; 5) žydų istorijos metmenys; 6) žydų tradicinis kalendorius, šventės ir jų atributai; 7) judaizmo pagrindai; 8) žydų religinės literatūros žanrai ir pagrindiniai kūriniai; 9) žydų religinis ir pasaulietinis švietimas; 10) žydų visuomeninės ir politinės organizacijos.

Kalbos vaidmuo pasaulyje pasikeitė ir eksponentiškai stiprėja. Pasaulyje prasidėjo kalbos technologijų bumas, susietas su dirbtinio intelekto kūrimu ir dirbtinio intelekto praktinėmis aplikacijomis, jų integracija į duomenų analitiką ir valdymą, su kibersaugumu ir informacijos karais, su šiuolaikinių kompetencijų įgijimu visose srityse nuo madų iki inovacijų vadybos, su 4.0 daiktų internetu, su giliuoju mokymusi, neurotinklais ir t. t.

Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas Marytė“ (pavadinimu À l'ombre des loups – Vilkų šešėlyje) išleido viena didžiausių ir prestižiškiausių Prancūzijos leidyklų „Flammarion“.

Labai svarbios ukrainiečių kalbos ir Lietuvos sąsajos. Dabar mums pats aktualiausias ukrainietiškas žodis „peremoga“ yra semantinis lietuvių kalbos žodžio „pergalė“ vertinys. Ir esminis šio žodžio semantinis bruožas „galia“. Žodis ateina iš bendros Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) patirties, jo šaknys yra kanceliarinėje slavų kalboje, kuri LDK laikais buvo vartojama kaip administracinė kalba. Ši rašytinė kalba yra ne kas kita, o senoji ukrainiečių (ir baltarusių) kalba. Ukrainiečių kalbos formavimasis tiesiogiai susijęs su LDK, nes senoji ukrainiečių (ir senoji baltarusių) kalba išsivystė iš kanceliarinės LDK kalbos. Su bendrinės ukrainiečių kalbos formavimusi Lietuva taip pat susijusi – su jos standartu siejamas ukrainiečių poetas ir dailininkas Tarasas Ševčenka mokėsi Vilniaus universitete. Apie tai ir kitus svarbius dalykus pasakoja prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, slavistas, žymiausias Lietuvoje rusėniškos LDK raštijos tyrinėtojas. „Kalbos klubo plius“ autorė ir vedėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!

Šį klausimą aptarėme su Gopalu Michailovskiu – kultūrologu, operos dainininku, pasukusiu į mokslo kelią. Kalbėjomės per asmeninę Gopalo patirtį. Jam romų kalba ne gimtoji, jos išmoko jau studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, pajutęs, kad jam, jo tapatybei to trūksta. Tad nenuostabu, kad Gopalas dabar yra aktyvistas, siekiantis, kad pagaliau Europoje patys romai brangintų savo identitetą, vertę, vietą, vaidmenį Europos kultūros istorijoje. „Kalbos klube plius“ kalbėjomės apie tai, kokie procesai ir moksliniai įvykiai tradicinių europiečių sąmonėje sukūrė romo stereotipą ir kodėl tai kolonialinio plačiąja prasme mąstymo konstruktas. Kokį vaidmenį čia atliko ideologinė romų kalbos samprata? Kiek iki šiol veikia stereotipai mūsų sociokultūrinėje aplinkoje? Kaip juos griauti? Kokios romų kalbos perspektyvos Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje?

Kinų kalbos (pabrėžiame – sakome tai daugiskaita) yra ir politinė, ir kultūrinė, ir net globalizacijos aktualija. „Kalbos klube plius“ klausiame: kiek svarbiausių kinų kalbų ir (arba) tarmių šiuo metu vartojama pasaulyje, ką reiškia sąvoka mandarinų (pareigūnų) kalba, kokia kinų kalba taivaniečiai?

Liudas Truikys gebėjo genialiai išreikšti muziką vaizdu. Jo menas paskatino Jolantą Zabarskaitę Kalbos klube pasvarstyti, kaip viena komunikacijos raiškos forma transformuojama į kitą, nors jos funkcijos išlieka nepakitusios. Nes XXI amžiuje populiarėja reiškinys, kai viena pagrindinių kalbos funkcijų – komunikuoti – realizuojama nebe garsu ar raštu, bet vaizdu.