Mediateka

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginio metu Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys apdovanos geriausius metų bibliotekininkus (Geriausias metų bibliotekininkas, Geriausias metų bibliotekos vadovas ir Geriausias metų jaunasis bibliotekininkas).

Vienoje garsiausių pasaulyje mokslo leidyklų Elsevier dirbtinio intelekto srityje dirbančiu ir Amsterdamo universitete studijuojančiu Ronu Kremeriu kalbamės apie kalbos vaidmenį naujose technologijose. Ronas studijuoja natūralios kalbos apdorojimą DI srityje. Kas lemia, kad DI yra daugiakalbis? Ar jis geba atspindėti unikalų konkrečios kalbos pasaulėvaizdį? Kiek DI yra pajėgus išsamiai parodyti nacionalinę kultūrą?

Kalbos klubas plius tradiciškai mini Frankofoniją Lietuvoje. Klube svečiavosi prancūzų literatūros vertėjas, filosofas, poliglotas Vincentas Klipčius.

Nacionalinės bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleista V. Švobos knyga „Vyšnia džiazo sode“ – tai ekspresyvus pasakojimas apie žymų džiazo muzikantą, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą profesorių Petrą Vyšniauską.

Kovo 15-oji Lietuvos valstybės atmintinių datų kalendoriuje – Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Šiemet Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dalyvauja įgyvendinant šiai datai skirtą programą, kurią globoja Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Apie žmones, Lietuvoje nacių okupacijos ir žydų genocido metais rizikavusius savo ir savo artimųjų gyvybėmis ir gelbėjusius žydus, jau parašyta knygų, nufilmuota dokumentinių pasakojimų, jiems skiriamos parodos ir muziejų ekspozicijos. Vien tik Izraelio memorialinio instituto „Yad Vashem“ Pasaulio tautų teisuolio titulą gavo virš 920 Lietuvos piliečių, o iš tikrųjų gelbėtojų buvo kur kas daugiau.

Šiuo metu Lietuvoje literatūros procesas yra labai intensyvus: daugybė asmenų aktyviai reiškiasi socialiniuose tinklapiuose, kurie teikia daug saviraiškos galimybių bei rašymo praktikos, o įgiję rašymo įgūdžių ima veržtis į spaudą, taip pat ima leisti knygas. Knygų ir autorių šiuo metu Lietuvoje yra labai daug, procesą sunku sekti, jis tiesiog neaprėpiamas.

Jeigu Jūsų paprašytų apibrėžti bendrinę kalbą – ar pavyktų tą padaryti?

Kokios žinios vyravo atkuriant Lietuvos valstybę 1990 metais? Kaip šalies ir užsienio žurnalistai gelbėjo skleidžiant Kovo 11-osios Lietuvai svarbias žinias? Kaip atsirasdavo ir kokiais būdais šalyje sklisdavo informacija apie svarbius įvykius?

Kalbos klubas stengiasi griauti stereotipus, kurie yra stipriai įsišakniję kalbos diskurse. Priminsime, kad svarbiausias Kalbos klubo tikslas yra keisti požiūrį į kalbą kaip tik komunikacijos įrankį, mąstyti plačiau ir suvokti kalbos fenomeno daugialypumą bei veikimo įvairovę.

Vasario 21-oji – tarptautinė gimtosios kalbos diena. Šia proga Jungtinės Tautos kviečia atkreipti dėmesį į pasaulio kalbų ir kultūrų įvairovę bei skatinti daugiakalbystę. Daugiau nei milijonui lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių gyvenant už Lietuvos ribų, Lietuvai itin aktuali diskusija apie gimtosios kalbos ir daugiakalbystės reikšmę.

Nuo 1918 m. vasario 16 d. minime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Anuomet Lietuvos žmonių svajonė ir valstybės vizija buvo Nepriklausomybė. Šį tautos siekį ir kryptį įkūnijo Vasario 16-osios aktas, tapęs savotišku to meto Lietuvos ateities vizijos dokumentu. O apie kokią ateities Lietuvą svajojame dabar?

Kaip naudotis Jungtinių Amerikos Valstijų archyvais? Kas juose saugoma? Kaip geriausia prie jų prieiti?

Kalbos klubas plius tęsia pasaulio rašto sistemų istoriją. Apie slavų rašmenis – kiriliką ir glagoliką – kalbėjomės su Lietuvių kalbos instituto mokslininke, senosios slavų ir sentikių raštijos tyrėja daktare Nadežda Morozova. Lietuvos kultūros istorijoje kiriliniai rankraščiai yra svarbūs Lietuvos istorijos šaltiniai. Nacionalinėje bibliotekoje yra saugoma XIV a. pab. – XX a. I pusės dokumentų, rašytų bažnytine slavų kalba, kolekcija, kuri yra įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą.

Kaip pavadinti naują, į mūsų gyvenimą neseniai atėjusią sąvoką?